Muzika, įkūnijusi Benediktbeuerno vienuolyno senuosius raštus

Iškiliausias C. Orffo kūrinys

Vokiečių kilmės kompozitorius C. Orffas gimė 1895 m. Miunchene. Mokėsi šio miesto muzikos akademijoje, dirbo Manheimo ir Darmštato operos rūmuose. 1925 m. įkūrė „Guenther“ gimnastikos, meno ir muzikos mokyklą, kurioje ugdė jaunuosius muzikus bei vystė muzikinės pedagogikos teoriją.

Nacių režimo laikotarpiu „Carmina Burana“ sulaukė didelio populiarumo ir iki šiol laikomas kompozitoriaus kūrybos šedevru. Pats muzikas savo leidėjui 1937 m. rašė: „Viską, ką aš iki šiol sukūriau, o jūs, deja, išleidote, galite sunaikinti. Mano kūrinių rinkinys prasideda nuo „Carmina Burana“.

Tokį įsitikinimą nulėmė ne vien stulbinantis kantatos pasisekimas, bet ir nuojauta, kad parašytas bene pats populiariausias XX a. muzikos kūrinys.

Pasak solisto partiją atliksiančio Andriaus Apšegos, „Carmina Burana“ ypatumas tas, kad kūrinyje derinamos dvi skirtingos, per kelis šimtmečius viena nuo kitos nutolusios epochos – viduramžiai ir XX a.: „Kantatos muzika labai permaininga ir įtraukianti, vokalinės partijos reikalauja didelio meistriškumo. Lyrinius, melodingus numerius keičia ritmingi, sarkazmo persmelkti motyvai. Klausytoją ši muzika suima ir nepaleidžia iki pat pabaigos, o jos klausantis kyla daug egzistencinių pamąstymų, kurie ypač aktualūs šiandieniniame pasaulyje.“ Jam antrina koncerte grosiantis pianistas Motiejus Bazaras: „Ši muzika aprėpia muzikos evoliuciją ir patirtį, sukauptą per amžius. Kūrinys yra daugiakalbis, čia dera archajika ir modernumas. Jo temos – drąsios ir aktualios, o kompozitoriaus pasirinktos muzikos kalbos priemonės – harmonija, ritmika, tekstūros – tai tik išryškina.“

Bevardės viduramžių poezijos šedevras

Poezijos rinkinys, vėliau pavadintas „Carmina Burana“, XIII amžiuje užgimė Benediktbeuerno vienuolyne, įsikūrusiame Bavarijos Alpėse. 1803 m. iš 200 bevardžių klajojančių poetų eilėraščių susidedanti rinktinė buvo surasta, o praėjus dar šimtmečiui patraukė C. Orffo dėmesį.

Pirmasis rinkinio eilėraštis – įspūdinga it žaisliukus žmonių likimus iškeliančio ir žemyn sviedžiančio fortūnos rato vizija: „Vargas lygiai kaip galybė, greitai ištirpsta lyg ledai...“.

Vaizdingi paveikslai, choras, šokėjai, smuklės vaizdiniai su klajojančiais vienuoliais, valkatomis, benamiais. Kompozitorius atrinko 23 eilėraščius, parašytus daugiausiai senąja lotynų kalba, įterpiant strofas senovinėmis prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Būdamas teatro žmogus, savo kūrybiniu matymu aprėpė ritmą, melodiją, vaizdą, apšvietimą. Trilogijoje „Carmina Burana“, „Catulli Carmina“ ir „Afroditės triumfas“ vyrauja scenos meno elementai. Teatrą C.Orffas laikė visų menų sinteze, todėl ir šis jo veikalas dažnai statomas teatruose drauge su baleto trupe. Ritmizuota muzika prašyte prašosi judesio, šviesos efektų. Literatų nuomone, netgi išvertus tekstus į lietuvių kalbą, išlieka labai tikslus ritmas.

Choras kantatą rengė originalo kalba, taip, kaip parašyta tolimųjų viduramžių klajojančių poetų, kurių vardus pasiglemžė laikas. Po gausybės įvairių kompozitorių Mišių atlikimo, lotyniški tekstai Kauno chorui nebuvo sunkūs ir apskritai, kaip kadaise yra pasakęs Mstislavas Rostropovičius, „lotyniškai jie gieda kaip savo gimtąja kalba“.