Mitinis Kauno Žvėris kviečia į pasimatymą I-ojo forto kareivinėse

Kaip jau žinoma, visas Kaunas apjuostas fortų žiedu. Dar XIX amžiuje tai buvusi viena svarbiausių Rusijos imperijos tvirtovių. Ryškiausias ir bene labiausiai atpažįstamas simbolis – Kauno Soboras, žymėjo tvirtovės statybų pabaigą ir tapo jos simboliu. Tarsi žiedlapis, aplink kurį kelių kilometrų spinduliu išsidėstė Kauno fortai.

„Žinote, kas svarbiausia? Ne tai, jog tai okupacinė, ne lietuviška tvirtovė, kaip daug kas sako. Tačiau statyta iš lietuviško molio ir tūlo kauniečio rankomis! Išminkyta šimtai milijonų plytų. Ironiška, tačiau tam, kad šiuos mūrus įveiktų, anuomet Vokietijos imperijai reikėjo sukurti galingiausią artilerijos pabūklą pasaulyje!“ – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.

1915 metų rugpjūčio mėnesį Kauno apylinkėse užvirė didžiausias mūšis Kauno istorijoje. Kaizerio armija pradėjo carinės Kauno tvirtovės šturmą. Rašoma, jog Kauno tvirtovės šturmo metu buvo paleista 800 000 įvairaus kalibro sviedinių. Vos per vienuolika dienų! Neįmanoma suvokti tokio Europos sužvėrėjimo Pirmojo pasaulinio karo metu.

Organizatorių nuotr.

Apmąstykite tokią keistą situaciją su Europos kultūra – Renesanso humanistinės idėjos, meno spindesys, o visai šalia – didžiausi karai tarp Europos tautų, taip pat ir Pirmasis pasaulinis karas, kuriame, galima sakyti, visi liko pralaimėtojais.

Konfliktas yra tarsi įtrūkis, kuris perskrodžia visą Europą, nuolatos pasirodo vėl, neįmanoma jo užglaistyti. Ir štai Pirmasis pasaulinis karas Kaune, 1915-ieji, Europoje modernieji laikai – aukštoji technologija, industrija, ir šalia – karo pramonė, griaunanti ir naikinanti jėga. Pavyzdžiui, tais pačiais metais jau kuria Pablo Picasso, o Kazimiras Malevichius nutapo „Juodąjį kvadratą“, apibendrinant, gimsta šiuolaikinė kultūra.

Organizatorių nuotr.

„Atsivėrė unikali, dar nematyta vieta. Su komanda išvalėme autentiškus, pirmąjį pasaulinį karą menančius griuvėsius, čia sustojus istorinė akimirka, kuomet sprogimo jėga suardė forto kareivinių skliautus. Iš viršaus tai 12 metrų skersmens krateris, kurį paliko iš 1 km aukščio kritęs ir 800 kg svėręs sviedinys, o iš kareivinių vidaus – atsiveria dangus, į požemius krenta jau ne bombos, o natūrali šviesa“, – pasakoja VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius E. Bagdonas.

Architekto Manto Maziliausko archiskulptūrinė erdvės kompozicija „Pa(si)matymas“ atskleis šį susitikimą įvairias kampais. Pa(si)matymas – kaip nuostaba, iš kurios pirminio impulso jau mezgasi nauji kūrybiniai audiniai. Metafizinė Bertos akis, obuolys akiduobėje, lyg žvėries guolyje, Istoriniame Kauno tvirtovės žiedo grunte, I-ajame forte.

Organizatorių nuotr.

„Ši instaliacija skirta susitikimui, pasimatymui ir MATYMUI. Kaunui ir pasauliui, Urbis et Orbis! Akis, kaip bene stipriausias vizualumo ženklas, čia virsta abstrahuota skulptūra, artima mūsų planetos provaizdžiui. Šiuolaikine skulptūrine plastika sukonstruota struktūra, skirta istorijos audrų prasmingai atminčiai įženklinti ir tuo pačiu naujam, ateities kūrybos sūkuriui užčiuopti“, – pristato menininkas.

„Konstrukcija – eglės rašto, rūdintuose ir raudonintuose strypuose, tarsi skulptūrinėse gijose įsisuka penkių metrų skersmens didysis Kauno vyzdys. Panaudota netoli pusė kilometro armatūros. Numatomas ir lęšis. Tai 2,5 metro skersmens apskritas stiklinis langas ir stogas“, - pasakoja autorius M. Maziliauskas.

Visas instaliacijos įrengimas tapo procesu, į kurį įsitraukė tiek Kauno tvirtovės parko darbuotojai, tiek profesionalūs šaltkalviai, o montuojant skulptūrą vietoje prireikė ir krano.

Organizatorių nuotr.

Forto kareivinėse taip pat pasitiks garso instaliacija „420“, kurios autorius – muzikinio projekto „ENTROPIJA“ garso menininkas Marius Paulikas. Techninio sprendimo autorius – Augustinas Buizina. Garso instaliacija, galima sakyti, taip pat yra erdvinė kompozicija, paverčianti forto kareivines muzikiniu instrumentu, tarsi Žvėris įkūnija akustinę erdvę.

2016 metais spalio 15 d. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės kartu su asociacija „Kauno tvirtovė“ įkūrė viešąją įstaigą – Kauno tvirtovės parką, kuriam perdavė valdyti didžiąją dalį Kauno tvirtovės fortų ir kitų pavienių tvirtovės statinių Kaune ir Kauno rajone. Per kelerius metus fortuose matomi ryškūs pokyčiai – teritorijos tapo saugesnės, kuriami lankytojų takai, įvyko per šimtą įvairiausių renginių, įgyvendinta dešimtys kultūros projektų. Fortai tapo lankomais objektais, kuriuose sezono metu kiekvieną savaitę pasitinka gidai, bendruomeniniai renginiai, įgyvendinami įvairiausi kūrybiniai sumanymai.

Projektą „Kauno (Žvėries) tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“. Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina aštuonių krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.