- Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šį savaitgalį Kauno valstybiniame lėlių teatre vyks 64-ojo kūrybinio sezono atidarymo šventė "Į pasakų šalį!", kurios metu bus galima išvysti išskirtinę premjerą "Kauno Žvėris", dėl karantino iš pavasario perkeltą į naująjį sezoną. Andriaus Žiurausko režisuotame interaktyviame spektaklyje tyrinėjama, kas yra garsusis miesto Senamiesčio požemiuose gyvenantis mitinis Kauno Žvėris.
Spektaklis, kurį galima žaisti
Apie mitinį Kauno Žvėrį kalbama jau ne vienus metus, "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komandai pradėjus kelti klausimą, ar Kaunas turi savąją legendą. Taip buvo sukurtas Kauno Žvėries, kuris ir yra pats Kauno miestas, mitas.
"Kažkas yra šiuose akmenyse, šioje Santakoje, kur pačiame smaigalyje vasarą leidžiasi saulė ir kur galima stebėti besimaišančius upių vandenis. Kažkas yra šio miesto melancholijoje, jo panašume į viso pasaulio miestus ir kartu skirtingume. Kažkas yra keistame jo apleistume. Kažkas yra šio miesto begaliniuose laiptuose į viršų ir žemyn, jo požemiuose, apie kuriuos pasakojama…" – taip apie šią mistinę būtybę užsimenama "Kaunas 2022" programoje.
Ši idėja įgijo ir vaikams skirtos "Kauno žvėries pasakų knygos" pavidalą, kurią parašė Rytis Zemkauskas, iliustravo Darius Petreikis. Kartu išleistas buvo ir strateginis stalo žaidimas, kurio autorius – Urtis Šulinskas.
Šiame kontekste buvo sumanyta Žvėries legendą apgyvendinti ir Kauno valstybiniame lėlių teatre. Spektaklis kviečia šį miesto gyventoją susekti patiems mažiausiems kauniečiams. Jo metu vaikai galės užuosti, išgirsti, susekti, pamatyti ir net paliesti bei sugauti mitinį Kauno Žvėrį. Vaidinimo eigą kuria ne tik jame veikiantys du personažai – Rotušė ir Fontanas, bet ir į jį ateisiantys vaikai, mat žiūrovai gali pakreipti kai kuriuos spektaklio siužeto elementus kita linkme. Tad kiekvieną kartą tai būsianti vis kitokia Žvėries legendos versija.
Spektaklio autorius ir režisierius A.Žiurauskas kuria neįprastą spektaklį – einant į jį reikėtų nusiteikti, kad teks patirti nuotykį, taip, kaip kasdien vaikai jį patiria žaisdami žaidimų aikštelėse.
"Pirmiausia, tai yra interaktyvus žaidimas, ne spektaklis. Pradėjau galvoti, kas yra tas mitinis Žvėris, ar galima jį pamatyti. Jeigu galima, tai kaip jis atrodo, kuo gyvena, maitinasi, kaip atrodo jo oda, kokio jis dydžio, ar jį galima paliesti. Kas yra Kaunas? Nes Kauno Žvėris ir yra tai. Taip natūraliai pradėjome galvoti apie spektaklį kaip žaidimą vaikams ir visai šeimai. Įprastų žiūrovų čia nėra, yra dalyviai, kurių kiekvienas bandys pagauti Žvėrį. Tai unikali galimybė kiekvienam tapti pėdsekiu. Kviečiame ne į spektaklį, o į nuotykį, kadangi sau išsikėliau užduotį šiek tiek pakvailioti ir padovanoti vaikams pramogą, kuri nebūtų vulgari bei nuspėjama."
Vaizdiniai: kurdami Kauno mitą spektaklio-žaidimo dalyviai atras miesto architektūrą, kvapus ir garsus. / Teatro nuotr.
Modernios dekoracijos ir muzika
Unikalią žaidimo patirtį scenoje kuria šiuolaikinės išraiškos priemonės. Prie spektaklio kūrybinės komandos prisijungė du jauni savitą kūrybinį braižą turintys menininkai – dailininkas Dominykas Gutauskas ir kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle.
D.Gutauskas, kilęs iš senos dailininkų giminės, kuria modernius dailės darbus, kuriuose dominuojančios neįprastų linijų ir spalvų dermių tūrinės kompozicijos kelia įdomių netikėtų pojūčių. Spektaklyje jis kuria abstrakčias savitų formų dekoracijas, leidžiančias pamatyti, išgirsti ar dar kitomis juslėmis aptikti Žvėrį.
Net jei staiga spektaklyje vaidinantys aktoriai taptų nematomi, spektaklis galėtų vykti toliau, kadangi vaikų žaidimo aikštelę menančiose dekoracijose vaikai gali daryti daugybę dalykų: lipti, lįsti, čiuožti, apčiupinėti. Ši moderni žaidimo aikštelė, kaip šiuolaikinio meno instaliacija, gali puošti ir bet kurią miesto aikštę.
Mėgstu legendas ir mitus, o režisierius leido į istoriją pažvelgti savu kampu, todėl garsinę spektaklio pusę stengiausi pateikti žaismingai.
Žvėrį spektaklyje galima ne tik pačiupinėti, bet ir išgirsti. Šią galimybę suteikia įtraukiančios, ypač nuotaikingos puikiai kompozicijos meną išmanančios kompozitorės R.Naujanytės-Bjelle – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantės ir dėstytojos – kurtos dainelės.
"Spektaklis išskirtinis portabilumu ir man labai patiko metaforiška pagrindinė jo idėja. Mėgstu legendas ir mitus, o režisierius leido į istoriją pažvelgti savu kampu, todėl garsinę spektaklio pusę stengiausi pateikti žaismingai, šiuolaikiškai ir tembrais vaizdavau kažką tarp kosmoso ir pasakų", – patirtimi dalijosi kompozitorė.
Žadinti vaizduotę
"Kauno Žvėris" žadins vaizduotę ir susidomėjimą Kauno miestu, įsivaizduojant kas yra šis mitinis padaras. Kartu kurdami Kauno mitą spektaklio-žaidimo dalyviai (aktoriai, vaikai ir galbūt tėveliai) atras naujai ar iš naujo Kauno architektūrą, užuos Kauno kvapus ir išgirs garsus, kuriuos jis skleidžia. Vaikai vaizduotėje susikurs savojo mitinio Kauno Žvėries vaizdinį.
Spektaklis išsiskiria dar ir tuo, kad stebėdami vaikus tėvai galės pamatyti, kaip kartais paradoksaliai, kurioziškai vienas ar kitas vaikas visiškai skirtingai reaguoja į tuos pačius dalykus. Kaip pavyzdį kūrėjai pateikė juodą skylę – kaip elgsis vaikas aptikęs juodą skylę, kurioje nieko nesimato, bet jam labai smalsu – ar jis išdrįs į tą tamsą įkišti ranką? Vienam vaikui tai padaryti bus vieni juokai, o kitam bus labai nejauku. Panašių momentų spektaklyje yra ne vienas, tad tėveliai, stebėdami vaikų žaidimą, ir patys patirs netikėtai įdomių akimirkų.
Ar spektaklis įdomus tik kauniečiams? Spektaklio kūrėjai atsako, kad tikrai ne. Kadangi spektaklis yra žaidimas, o žaidimai patinka visiems. Jeigu kitų miestų tėveliai ir jų vaikai smalsūs bei nori susipažinti su Kauno miestu, neturėtų kilti jokių barjerų įsitraukiant į bendrą nuotykį.
"Spektaklis yra ne tik Kauno gidas, visų pirma – jis yra žaidimas. Tad jeigu tu nori žaisti ir tau tai patinka, tada sveiki atvykę į mūsų mitinį "Kauno Žvėrį"! Kaip niekada laukiu rudens, nes tikiuosi, kad galėsime sugrįžti į darbus, mokyklas ir teatrus, kad mūsų žiūrovai prisimins teatrą. Gali ieškoti naujų platformų, kurti nuotolinius spektaklius, tačiau gyvas susitikimas su teatru yra pats svarbiausias. Filmuotas spektaklis praranda savo gyvybę, tik gyvas susitikimas su žiūrovu yra vertingas. Noriu žiūrovams priminti, kad ta vertybė gyva ir į ją reikia sugrįžti", – nuoširdžiu kvietimu dalijosi A.Žiurauskas.
Kūrybinė komanda
Autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas, dailininkas Dominykas Gutauskas, kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle, aktoriai Dominyka Budinavičiūtė, Rūta Kumpikaitė / Remigijus Endriukaitis, Arvydas Šaučiūnas.
Premjera – rugpjūčio 29 d. 13.30 val., rugsėjo 5 d. 12 val. ir 11, 12 d. 12 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre. Spektaklis nuo ketverių metų.
Spektaklio partneris "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Namai, kuriuose gyvena mūzos1
„Kūryba yra laisvės erdvė“, – sako menininkė Lina Beržanskytė-Trembo. Laisvė būti ir jausti, kalbėti atvirai, nesiteisinti, nelaukti pritarimo. Laisva kūryba – tai ir drąsa, ir pažeidžiamumas. Tai tikrumas, kuris naikina ri...
-
Striogos bronzos džiazas1
Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus kviečia pasigrožėti nauja Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos (1930–2022) skulptūrų paroda „Striogos bronzos džiazas“. ...
-
Parko muzika skambės nuo Kauno iki Palangos
Nuo 2018 metų koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ inicijuoti vasaros koncertai „Parko muzika“ ir šiemet kvies kauniečius ir svečius pramogauti žaliose erdvėse. Penkiolika „Parko muzika“ renginių, kuriuose ska...
-
Kaune atsisveikinta su aktore D. Rudokaite3
Nacionalinį Kauno dramos teatrą sekmadienį gaubė gedulo tyla. Paskutinį „sudie“ tarti aktorei Daivai Rudokaitei čia rinkosi ją pažinoję žmonės, tarpe kurių – nemažai žinomų vardų. ...
-
Kaunas Santakoje vis dar švenčia 615-ąjį gimtadienį17
Kauniečiai ir Kauno miesto svečiai šeštadienio vakarą Kauno gimtadienį šventę koncerte Nemuno ir Neries santakos parke, sekmadienį popiet ir toliau kviečiami mėgautis šventiniais renginiais Santakoje. ...
-
Kaune vainikuotas „Poezijos pavasario“ laureatas3
Penktadienį Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, vainikuotas 2023-iųjų „Poezijos pavasario“ / Maironio premijos laureatas poetas, dramaturgas, vertėjas, Julius Keleras. ...
-
Spektaklyje „Avinai“ – biografiniai motyvai ir savo šaknų paieškos
Kaip dažnai jaučiamės it avinai, sekantys piemens nurodymus ir neturintys valios? Kada, gimę laisvoje visuomenėje, išties įgyjame pasirinkimo laisvę? Prigimtinius ryšius nagrinėjanti režisieriaus Justo Tertelio ir dramaturgo Raimondo Kle...
-
Į „Maneskin“ koncertą Rygoje traukė ir lietuviai: grupė įrodė nesanti vienadienė žvaigždė4
Pusnuogė bosistė, Damiano flirtas su publika ir stulbinantis šou – roko grupė „Maneskin“ šėlo Mežaparko estradoje. Ryga, ačiū už svetingumą! ...
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
Šiomis dienomis peizažas šalia senosios gotikinės Zapyškio bažnyčios ėmė radikaliai keistis – pievoje atsirado aštuonių metrų aukščio trapecija, pradėjo ryškėti apvalios cirko aikštės kontūrai...
-
Parodoje Kaune – iš lėto ryškėjantis amžinybės vaizdas
Svarbiausi įvykiai gyvenime įvyksta netikėtai. Neįmanoma jų suplanuoti, jiems pasiruošti. Individuali kiekvieno reakcija į juos lemia tai, kaip įvykiai daro įtaką ar net pakeičia gyvenimą. Toks įvykis kaip artimojo, bičiulio, kolegos netekt...