- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Idėja: skirtingų kartų atstovų skirtinga technika atliktus darbus jungia ta pati – Ukrainos kovos už laisvę tema
-
Idėja: skirtingų kartų atstovų skirtinga technika atliktus darbus jungia ta pati – Ukrainos kovos už laisvę tema
-
Idėja: skirtingų kartų atstovų skirtinga technika atliktus darbus jungia ta pati – Ukrainos kovos už laisvę tema
-
Idėja: skirtingų kartų atstovų skirtinga technika atliktus darbus jungia ta pati – Ukrainos kovos už laisvę tema
-
Idėja: skirtingų kartų atstovų skirtinga technika atliktus darbus jungia ta pati – Ukrainos kovos už laisvę tema
-
Idėja: skirtingų kartų atstovų skirtinga technika atliktus darbus jungia ta pati – Ukrainos kovos už laisvę tema
Įvykiai Ukrainoje nepalieka abejingų. Karinė ir humanitarinė pagalba, finansinė parama šiuo šaliai sunkiu metu yra svarbiausia. Tačiau ne mažiau reikšmingas yra ir emocinis palaikymas. Kauno dailės gimnazija Ukrainai siunčia viltį, prisijungdama prie tarptautinio projekto „Mėlyna–geltona. Vilties juosta“ („Blue–yellow / Wstęga Nadziei“).
Projektas „Mėlyna–geltona. Vilties juosta“, kurio kuratorės yra lenkų menininkės Ewa Pohlke, Agnieszka Chrzanowska-Małys, Anna Zawisza-Kubicka, – pernai fondo „Borussia“ įgyvendinto projekto „Balta–Raudona–Balta: viltis“, kuriuo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos menininkai, pasitelkdami meno kalbą, išreiškė savo palaikymą taikiai už demokratiją ir laisvę kovojusiems baltarusiams, tęsinys.
Darbus jungia idėja ukrainiečiams palinkėti kažko gero, kas keltų jų dvasią, parodytų, kad jie mums yra svarbūs, kad išgyvename dėl jų tragedijos.
Išreikšdami palaikymą kovos dvasios nestokojantiems ukrainiečiams, kurie tapo meilės tėvynei, drąsos, nepalaužiamumo pavyzdžiu daugeliui, ypač jaunosios kartos atstovams, Kauno dailės gimnazijos mokiniai kartu su mokytojais prisijungė prie šio projekto. Ant mėlynos ir geltonos spalvų medžiagos, kurią specialiai projektui dovanojo įmonė „Klasikinė tekstilė“, skirtingomis dailės technikomis kauniečiai atliko viltį ir pozityvumą reflektuojančius nedidelio formato kūrinius.
„Darbus jungia idėja ukrainiečiams palinkėti kažko gero, kas keltų jų dvasią, parodytų, kad jie mums yra svarbūs, kad išgyvename dėl jų tragedijos", – sako Kauno dailės gimnazijos mokytoja grafikė Jolanta Galdikaitė. Pedagogė džiaugiasi, kad darbus projektui kūrė ir patys mažiausi – antrokai, trečiokai, ketvirtokai, kurie piešė spalvotomis kreidelėmis. „Kiek vyresni – penktokai, šeštokai – kūrė koliažus, o vyriausieji – aštuntokai, vienuoliktokai, dvyliktokai, apmąstydami karo temą, sukūrė lino atspaudų. Kiekvienas į savo darbą įdėjo dalelę savęs, prisidėdamas prie šios palaikymo juostos, kurią Lietuvos ir Lenkijos menininkai skiria Ukrainai“, – akcentavo menininkė.
Idėja: skirtingų kartų atstovų skirtinga technika atliktus darbus jungia ta pati – Ukrainos kovos už laisvę tema / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kauno dailės gimnazijos moksleivių ir mokytojų, prie jų prisijungusių kūrėjų: tekstilininkės Birutės Sarapienės, tapytojo Gintauto Vaičio, menininkės Ewos Pohlke'ės, grafikės Jolantos Galdikaitės, taip pat Kauno kolegijos Menų akademijos dėstytojų Sigitos Grabliauskaitės, Neringos Šiupinskienės ir studentų, Kauno kultūros centro dailės studijos „Vaivorykštė“ ir tekstilės studijos „Gijų sodai“ darbai eksponuoti Kauno kino centre „Romuva“, Kauno kultūros centre veikiančio karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos ir prieglobsčio centro erdvėje, viešbutyje „Centre Hotel Nuova“.
Iki gegužės 27 d. darbai eksponuojami Kauno „Akropolyje“. „Norisi, kad projekto „Mėlyna–geltona. Vilties juosta“ dalyvių kūrinius pamatytų kuo daugiau žmonių, galbūt jie paskatins naujas iniciatyvas ir įkvėps geriems darbams, skirtiems mūsų broliams ir sesėms ukrainiečiams“, – sako J. Galdikaitė.
Užbaigę savo kelionę po Kauno viešąsias erdves, sukurti darbai bus išsiųsti į Lenkiją, kur taps bendros lietuvių ir lenkų vilties juostos, skirtos Ukrainai, dalimi. Birželį juosta pradės savo kelionę po Lenkijos viešąsias erdves ir galerijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo
„Miestas gyvas, kai mes gyvi jame“, – tokiais žodžiais praėjusį savaitgalį kiekvieną besilankantį Kaune pasitiko festivalis „Audra“, berlynietiška dvasia užliejęs visas jo erdves: nuo pagrindinių gatvių iki miega...
-
R. Kalantos lietuvių kalbos mokytoja apie jo asmenybę ir lemtingos dienos įvykius22
Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Ka...
-
Festivalio „Pojūčių šilas“ organizatorius: bendruomeniškumas sprendžia problemas
Kartu su įpusėjančia vasara, įsibėgėja ir mikrorajonuose vykstančių festivalių programa. Liepos mėnesį spalvingi renginiai ir vėl džiugins Kauno rajonų gyventojus. Šį kartą pasinerti į gamtos dovanojamus potyrius, klausytis poezijos ir ...
-
Pažaislio festivalyje – lenkų kompozitorių kūryba: lyrika, užburiantys kontrastai
Liepos 8 d. Pažaislio muzikos festivalio publikai skirta dar viena iki šiol negirdėtų kūrinių programa – „Svečiai iš Lenkijos“. Prieš šešiolika metų Ščecino jaunųjų menininkų įkurtas stygi...
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – nacionalinės svarbos meno kūriniai
Šiemet minima lito 100-mečio sukaktis – proga atidžiau pažvelgti į nacionalinę valiutą. Ne tik jos atsiradimo aplinkybes, abejones, su kuriomis ji buvo sutikta, bet ir į ją kaip meno objektą. ...
-
IX forte instaliaciją kuriantis B. Clarke’as: menininkas turi duoti įrankius, padedančius suprasti
„Istorijos žinojimas padeda mums geriau suprasti dabartį“, – sako litvakų kilmės menininkas Bruce’as Clarke’as. ...
-
Globėjams – gražiausi padėkos žodžiai
Lietuvoje jau šešerius metus minima globėjų diena, skirta padėkoti žmonėms, kurie keičia vaikų likimus ir dovanoja jiems neįkainojamą visaverčio gyvenimo dovaną. Kauno rajone globėjų diena šiemet paminėta Raudondvaryje. ...
-
A. Sutkus: fotografiją vertinu pagal skverbimąsi į žmogaus sielą
Kauno rajono savivaldybė tęsia tradiciją pristatyti žymių kraštiečių kūrybą. Savivaldybės administraciniame pastate (Savanorių per. 371, Kaunas) daugiau kaip pusmetį veikusią Antano Obcarsko tapybos darbų parodą pakeitė kito žymaus, tai...
-
Dykynę pavertė įspūdingu vandenlenčių parku
Žemaitkiemio kaime įvyko dviguba šventė: buvo išmėgintas naujasis Sausinės gatvės asfaltas ir pasirašyta sutartis, kuri suteiks daugiau galimybių Domeikavos seniūnijos vaikams ir jaunimui treniruotis čia įsikūrusiame vandenlen...
-
Ramučių kultūros centras – geriausias Lietuvoje1
Birželio 30 d. vykusiame Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pagerbta Ramučių kultūros centro (KC) direktorė Živilė Girdauskaitė-Jurgaitienė. Jos vadovaujamas KC pripažintas geriausiu 2021 m. 2-os kategorijos kultūros centru Lietuvoje,...