Mažieji van gogai spalvino vėtrunges

Penktadienio popietę Istorinės prezidentūros kiemelyje zujo kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu vėtrungę“. Susispietę po tankia lapija mažieji van gogai spalvino kartoninę jūros simboliką – laivelius, švyturius ir vėtrunges – bei klausėsi pasakojimų apie pajūrio tradicijas.

Kūrybinės dirbtuvės Kaune surengtos Jūros šventės tradicijos 80-mečio proga. Čia pat, greta guašu nukloto stalo, stenduose pristatyta istorinės dokumentikos paroda „Į jūrą, visa Lietuva!“. Nuotraukose, spaudiniuose, tekstuose išdėstyta Jūros šventės istorija, žvejų gyvenimo ypatumai. 

Tačiau kodėl svarbiausias renginio atributas – ne švyturys ar laivas, o būtent vėtrungė? Nes 2014-ieji – Vėtrungės metai.

„Prieš 170 metų priimtas įstatymas, nurodęs, jog kiekvienas laivas privalo pasikabinti vėtrungę“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoja Simona Mikalkevičiūtė.

Vėtrungė – puošmena arba meteorologinis įrengimas, skirtas vėjo krypčiai nustatyti, tvirtinamas ant laivo stiebo viršūnės. Vis dėlto pirmosios vėtrungės turėjo kitą paskirtį.

„XIX-ame amžiuje ant kiekvienos vėtrungės turėjo būti tam tikros spalvos elementai, kad būtų galima atskirti, iš kurio krašto laivas“, – aiškino S. Mikalkevičiūtė.

Ant kiekvienos vėtrungės išdrožinėta simbolika – individuali. Anksčiau kiekvienas išdroždavo tai, kas jam pačiam buvo svarbiausia. Taip ant vėtrungių atsirado namukai, kryželiai, laiveliai, briedžiai, medžiai ir kitokie objektai.

Šiandien ant dirbtuvių stalo buvo padėtas dailiai sumeistrautas medinis laivelis – beveik identiškai atkartotas tikrojo XIX a. laivo modelis.

„Laivuose žvejai gyvendavo – ten buvo įrengta viskas, kad būtų galima išgyventi. Žvejai netgi prisikraudavo mūrinių plytų, ant kurių kepdavo maistą“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoja.

Iš dangaus netikėtai pažiręs lietus ją privertė paslėpti gražųjį laivelį po stalu. Mamos griebė vaikus už rankų ir vedėsi po stogu. „Mama, noriu laivo“, – nuaidėjo vaikiškas balsas. Taip ir liko neaišku – žaislinio ar tikro.

Paroda ir dirbtuvės į Kauną atkeliavo iš Vilniaus. Ši kelionė per Lietuvą – išankstinis klaipėdiškių kvietimas atvykti į Jūros šventę, uostamiestį renginiais užliesiančią liepos 25–27 dienomis.