Lankantis parodose didžiausias susidomėjimas kyla tuomet, kai daugybė skirtingų menininkų iš įvairių šalių kalba apie tą pačią temą arba vaizduoja tą patį objektą. Skirtingos interpretacijos, technikos, kūrėjų amžius ir pasaulio suvokimas sufleruoja kitokį vieno ir to paties objekto suvokimą bei jo vaizdavimą. Tarptautinė dailės disciplinų dėstytojų kūrybos paroda "Kvadratas 8" siūlo lankytojams pamatyti, kaip menininkai iš skirtingų šalių plėtoja parodos temą – mandalą.

Atsikratyti stereotipo

Parodos kuratoriaus Artūro Rimkevičiaus teigimu, kuriant darbus turėtų būti labiau išreikštas kūrimo procesas, laikantis mandalos principų. Piešiant, kuriant mandalą galioja svarbiausia taisyklė – kurti reikia pradėti nuo centro. Simboliai, spalvos ir technika priklauso nuo kiekvieno mandalos kūrėjo individualiai. Mandalai yra būtina simetrija.
Šioje parodoje siekta, kad menininkai atsisakytų atlikti tradicinę tibetietišką mandalą, taip bandant sukurti kuo originalesnes, skirtingesnes mandalas.

Naudodami įvairias technikas – tapybą, grafiką, stiklą, keramiką, skaitmeninę spaudą, tekstilės kūrinius, instaliacijas – menininkai atskleidžia savąjį mandalos prasmės suvokimą.

Pasąmonės atspindys

Mandala – apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką. Teigiama, kad mandala yra visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvės simbolinis atspindys.

Mandala yra suvokiama kaip pagalbinė meditacijos praktikos priemonė. Psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas (1875–1961) mandalą laikė pasąmonėje esančio "aš" atspindžiu ir manė, kad jų piešimas leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės.

Pats C.G.Jungas kasdien savo užrašų knygelėje nupiešdavo po mandalą, nes matė, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinį gyvenimą konkrečiu momentu. Psichoanalitikas pradėjo mandalą naudoti kaip priemonę fiksuoti savo psichinę transformaciją. Vėliau jis priėjo prie išvados, kad mandala gali padėti susisiekti su asmenybės centru, stengiantis pažinti kiekvieno asmens unikalų individualumą.

Susisiekti su asmenybės centru bei patirti asmenybės pilnatvę savo kuriamomis mandalomis siekė ir parodos "Kvadratas 8" menininkai.

Amžinos tobulumo paieškos

Dailininkė keramikė Daina Daukšienė kūrinyje "Mentalizmas" mandalą paverčia bandomuoju laboratorinių žiurkių labirintu. Keturi balti padarėliai labirinto kampuose smalsiai uostinėja ir ieško išeities taško. Labirinto centre – baltesnė už kitas, su tobulai labirinto išlinkimą atkartojančia uodega. Bėgdama centre esančiu ratu ji visą labirintą paverčia bėgimo takeliu, panašiu į ratą, skirtą naminiams graužikams.

Iš formaliosios kūrinio pusės pereinant prie jo prasmės interpretavimo, akivaizdi savęs ieškojimo idėja. Labirinto centras simbolizuoja asmenybės pilnatvės siekimą. Jo takeliai su žiurkėmis atspindi nuolatines tobulumo, harmonijos paieškas, kai kartais jaučiamės taip, lyg su mumis kažkas atliktų įvairius gyvenimo iššūkių eksperimentus. D.Daukšienės požiūris į mandalą, kaip į nuolatinį savęs ieškojimą, tikslo, prasmės paieškas puikiai atsispindi jos sukurtame darbe.

Latvių keramikė Aira Lesina kūrinyje "Prancūziškas sodas" dubens pavidalo inde kuria sodo kaip mandalos įspūdį. Centre nutapyta daugybė mažų vienas šalia kito suglaustų vazonėlių, iš kurių auga medžiai. Šis medžių motyvas vis kartojasi.

Su kiekvienu ratu didėja ir patys medžiai bei jų vazonai. A.Lesina kūriniu tarsi teigia, kad kuo daugiau pastangų bus įdėta į save (kuo daugiau vazone geros žemės), tuo didesni dvasiškai, geresni ir tobulesni tapsime (tuo didesni medžiai išaugs). Šiuo atveju mandala suvokiama ir pateikia kaip augimo motyvas, kaip savęs sodinimo motyvas.

Stiklo gabalėlių žaidimas

Esto Peeterio Rudascho kūrinyje "Galaktika I" ant juodos spalvos pagrindo, kuris kaip veidrodis atspindi aplinką, iš smulkių stiklo gabalėlių sukurta spiralinės galaktikos tipo mandala.

Pagal vijų, apsisukusių aplink galaktikos centrą, skaičių nustatomi ir galaktikos metai. Vijos – tarsi rankos, ištįsusios nuo galaktikos centro. Vijos sudarytos iš tankesnės žvaigždžių masės, tačiau P.Rudasho kūrinyje jos tarsi subertos iš įvairaus dydžio stiklo gabaliukų. Pačiame centre – stiklo skiltelių kalnas.

Iš tiesų juodas fonas pasirinktas neatsitiktinai – taip parodoma galaktiką supanti visata. Ši galaktika-mandala kelia ir egzistencinį klausimą: ar mes iš tiesų esame vienintelė gyvybės forma visatoje? Jeigu tokių galaktikų yra milijardai, galvojimas apie mūsų viešpatavimą pasaulyje tampa labai svarstytinas. Mandalos kaip galaktikos interpretavimas teigia, kad einant savęs tobulinimo, suvokimo, įprasminimo keliu, reikia matyti ir kitus tokius pat keliaujančiuosius į savo tikslus.

Kas? Tarptautinė dailės disciplinų dėstytojų kūrybos paroda „Kvadratas 8".
Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“.
Kada? Veikia iki gegužės 11 d.