Spektaklyje žiūrovus pasitinka Laisvės Mokytoja Lelija – charizmatiškas, komiškas ir kartu filosofiškas personažas, kurį kuria aktorė ir klounė Indrė Lencevičiūtė. „Mokymų“ forma čia – sąmoningai parodijuojama: žiūrovai kviečiami į trijų pakopų išlaisvinančią sesiją, padedančią pažinti save, atsisakyti suvaržymų, o svarbiausia – tapti laisvais. Tai ne tik meninė patirtis, bet ir švelni satyra, kviečianti pažvelgti į dvasinio tobulėjimo industriją, asmeninio augimo madas bei „vidinės laisvės“ sampratą per ironijos ir klounados prizmę.

Trys klausimai kūrėjams

Indrė Lencevičiūtė, aktorė: Indrė Lencevičiūtė, aktorė:

– Klouno figūra mūsų kultūroje dažnai turi dvilypį atspalvį – vieniems ji kelia juoką ir šilumą, kitiems – asociuojasi su pašaipa ar net gėda. Net viešajame diskurse klounais dažnai vadinami politikai ar asmenys, vertinami kaip neadekvatūs, juokingi ne pačia geriausia prasme. Kaip jūs jaučiatės pasirinkusi profesiją, kurioje sąmoningai apsivelkama šią – kartais prieštaringai suvokiamą – tapatybę? Ką jums reiškia būti kloune?

– Atvirkščiai – jaučiu pasididžiavimą. Klounas man – tai žmogaus tikrumo simbolis. Per raudoną nosį galiu susitikti su kitu žmogumi be kaukių. Tai menas, kuriame daug formų – fizinis teatras, improvizacija, psichologija. Lietuvoje tai dar labai jaunas reiškinys, bet jaučiu, kad jis augs.

Klounada man yra daugiau nei scena – tai kasdienis žvilgsnis į pasaulį. Ji mane moko matyti paprastus dalykus, kurie dažnai pasimeta suaugusiųjų rimtyje: džiaugtis mažais stebuklais, žavėtis kasdienybe, net kai ji netobula. Toks žvilgsnis artimas vaikams ir šventiesiems – jų nuostaba pasauliu nesibaigianti. To žvilgsnio mokausi ir auginu jį savyje jau trylika metų dirbdama organizacijoje „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“, kur nešu juoką į ligonines, senjorų soc. globos namus, pabėgėlių centrus. Tai ne tik profesija – tai gyvenimo kokybė. Suaugę mes dažnai tampame susireikšminę, rimti, skubantys, su „rūpesčio kakta“, bet klounavimas grąžina į žaidimą, į buvimą čia ir dabar. Kiek daug kūrybos kasdienybėje, kai žiūri į ją ne iš „teisingumo“, o iš žaidimo perspektyvos – ji tampa turtinga, gyva, tikra.

Suprantu, kad klounados žanras Lietuvoje vis dar retai sutinkamas – dažnai jis klaidingai tapatinamas su vaikų gimtadienių linksmybėmis ar tradiciniais cirko pasirodymais. Tuo tarpu šiuolaikinė klounada, ypač Vakarų Europoje ir Kanadoje, jau seniai įsitvirtino kaip savarankiška teatro forma, skirta suaugusiam, subrendusiam žiūrovui.

Žilvinas Beniušis, režisierius:

– Kodėl pasirinkote kalbėti vidinės laisvės tema būtent per klounados stilių?

– Klounas yra tarsi mūsų vidinis vaikas, kuris nori žaisti, būti laisvas ir mylimas. Jis nenori galvoti apie įvairias atsakomybes ar taisykles. Ir šis archetipas išliko iki mūsų dienų, būtent todėl, kad jis apnuogina tą vidinės laisvės troškimą, kuris yra kone kiekviename žmoguje. Mes juk norime tiesiog mylėti ir daryti ką tik norime. Tad pats klounados žanras šią utopiją jau turi savyje ir iš jos švelniai juokiasi.

O šių laikų vidinės laisvės treneriai, kokia yra ir spektaklio herojė Lelija, taip pat turi panašų troškimą būti visiškai laisva nuo visko ir savo praktikas bando perduoti kitiems darydama viešus mokymus, kas labai tinka klounados žanrui, nes ten vaidinama be ketvirtos sienos ir visa stilistika byloja apie tą žmogaus norą būti pačiu laisviausiu ir laimingiausiu.

Raul Barranco, pjesės bendraautorius:

– Ar „Lelijos mokymai“ – jūsų pačių satyra šiuolaikiniam žmogui ar labiau meilės laiškas jo paieškoms?

– Be abejo – antra. „Lelijos mokymai“, tiesa, juokiasi iš šiuolaikinio žmogaus laimės paieškų, bet šis juokas – ne pašaipa. Tai būdas atkreipti dėmesį į tai, kad mums dažnai nelabai sekasi. Ir kai atpažįsti save, besistengiantį susitvarkyti su savo laisve, ypač tada, kai kalbi kaip ekspertas ar bandai mokyti kitus, tampa tiesiog juokinga. Apgailėtina. Šiek tiek nepatogu. Bet juk juokinga dažnai būna kaip tik dėl to, kad pataikyta į tiesą.

Man „Lelijos laisvės mokymai“ ne tik komedija, bet ir kvietimas į susitikimą su savo trapumu, autentiškumu, žmogiškais prieštaravimais.

Teatro klubas kviečia į spektaklį:

Spalio 12 d. Teatro klubas, Kaunas

Bilietai – 15 Eur

Amžiaus cenzas: N-14

Trukmė – 1 val.

Bilietų kiekis ribotas