Kūryba, peržengianti laiko ribas

Dešimt kolektyvų, apie 400 choristų, nemarūs Juozo Naujalio kūriniai, gyvai kuriami smėlio paveikslai ir metalo muzikos vėliavnešių – grupės „Thundertale“ („Perkūno sakmė“) – pasirodymas – visa tai vyko praėjusį šeštadienį XIV J. Naujalio mišrių chorų festivalyje Raudondvaryje, Kauno rajone, kompozitoriaus gimtinėje. Tarp festivalio dalyvių – Raudondvario, Domeikavos ir Garliavos mišrūs chorai.

Renginys prasidėjo šalia Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios, maždaug toje vietoje, kur prieš 145 Vincento ir Justinos Naujalių šeimoje gimė būsimasis muzikas. Čia prieš du dešimtmečius raudondvariečiai pastatė paminklą iškiliam kraštiečiui.

Sveikinimo žodį festivalio dalyviams taręs šios bažnyčios klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas kalbėjo apie J. Naujalio veiklos neatsiejamumą nuo tikėjimo. Kelią į profesionalumą jam atvėrė vargonininko talentas, pradėjęs skleistis Raudondvario bažnyčioje, kur mažas berniukas gavo pirmąsias muzikos pamokas, o šeimoje įskiepyta meilė Dievui buvo kompozitoriaus kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Raudondvario seniūnės Daivos Bulotienės žodžiais, nuo 1971 metų vykstantys mišrių chorų konkursai ir festivaliai visais laikais, o ypač sovietmečiu, skatino raudondvariečių patriotizmą ir pasididžiavimą savo kraštu.

Skambant J. Naujalio pjesės „Svajonė“ garsams, chorų vadovai prie paminklo papėdės atnešė simbolines ugneles, kaip kompozitoriaus kūrybos nemarumo pripažinimą.

Kauno valstybinio choro vadovui prof. Petrui Bingeliui diriguojant, jungtinis choras atliko tautos giesme tapusią J. Naujalio dainą „Lietuva brangi“, apie kurią muzikologas Jonas Bruveris yra pasakęs: „Jos vienos Juozui Naujaliui būtų užtekę visiems laikams įeiti į lietuvių muzikos istoriją“.

Festivalio dalyvių eisena nuo J. Naujalio paminklo patraukė senąja alėja į Raudondvario pilį. Koncerto dalyvius sveikino Seimo narė Raminta Popovienė, kurios pirmoji profesija – chorinis dirigavimas. Chorų vadovams ir koncertmeisteriams įteiktos Kauno rajono mero Valerijaus Makūno padėkos.

Festivalio metu skambėjo kompozitoriaus sukurti sakraliniai kūriniai, patriotinės, pasaulietinės ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, tarp jų ir „Ko liūdi, putinėli“ – pirmojo J. Naujalio mišrių chorų konkurso Raudondvaryje privalomasis kūrinys (atliko Rasos Endriukaitienės vadovaujamas choras „Versmė“, Domeikava).

Pirmą kartą festivalyje dalyvavo Kauno valstybinis choras ir Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (vadovas Ksaveras Plančiūnas). Klausytojai turėjo retą progą išgirsti jų drauge (apie pusantro šimto balsų) atliekamą J. Naujalio „Jaunimo giesmę“.

Koncerto metu skambėjo ir daugiau duetų: marijampoliečių („Suvalkija“, vadovė Virginija Junevičienė) ir kauniečių („Diemedis“, vadovas Audrius Petrauskas), raudondvariečių („Svajonė“, vadovė Renata Mišeikienė) ir Vievio choro („Con moto“, vadovė Audronė Stepankevičiūtė).

Garliavos mišrus choras „Melodija“ (vadovė Ramunė Navickienė) klausytojams skyrė J. Naujalio „Preliudus“, o Kėdainių „Ave musica“ (vadovas Algirdas Viesulas) – „In monte oliveti“. Kėdainiečiai festivalyje dalyvavo pirmą kartą, o štai „Suvalkija“ – konkursų ir festivalių senbuviai (nugalėtojų ir laureatų vardą Marijampolės choras šiame festivalyje yra pelnęs 1983, 1986, 1994 ir 2004 m.)

Naujai išgirsti ir pažvelgti į J. Naujalio kūrybą festivalio dalyvius ir žiūrovus skatino gyvos kūrybos smėlio piešiniai, kuriami improvizuotojos, smėlio džiazo pradininkės Jurgitos Minderytės. Nuskambėjus jungtinio choro atliekamos dainos „Už Raseinių, ant Dubysos“ finaliniams akordams, jos piešinių smiltys sukrito į nuoširdų „Ačiū!“ visiems festivalio dalyviams ir klausytojams.

Finaliniam kūriniui dirigavo mažasis Simas, kurio personažas viso renginio metu mėgino įminti J. Naujalio kūrybos mįsles. Į kai kurias jų smalsiam berniukui atsakyti padėjo maestro prof. P. Bingelis. Paklaustas, kokį kompozitoriaus kūrinį pasiimtų su savimi, jei tektų keliauti į negyvenamą salą, maestro atsakė vienareikšmiai – „Grožybė Lietuvos“ (taip iš pradžių vadinosi kūrinys „Lietuva brangi“). O kokio dydžio būtų J.  Naujalio kūryba, jeigu ją reikėtų nupiešti: iki lubų, iki stogo ar iki dangaus? Smalsiam berniukui prof. P. Bingelis atsakė: „Juozo Naujalio kūrybos gelmė ir dydis neišmatuojami, ji peržengia visas mums žinomas ribas“.

Tiek festivalio pradžioje skambant dainai „Lietuva brangi“, tiek atliekant finalinį kūrinį, dirigento rankos laikė tikrąją J. Naujalio batutą, kurią prieš tris dešimtmečius P. Bingeliui įteikė kompozitoriaus dukra, tikėdama, jog jo vadovaujamas kolektyvas toliau puoselės ir garsins J.Naujalio kūrybinį palikimą.

XIV J. Naujalio festivalį Raudondvaryje visiškai netikėtai dalyviams ir klausytojams užbaigė ne choras, o metalo muzikos vėliavnešių – grupės „Thundertale“ („Perkūno sakmė“) – pasirodymas. Taip J. Naujalio tėviškėje tradicija persipynė su šiandiena, o XIV festivalis tęsė tai, kas vertingiausia.

Šiųmetis renginys skiriamas paminėti kompozitoriaus ir dirigento J. Naujalio (1869-1934) 145-ąsias gimimo ir 80-ąsias mirties metines. J. Naujalis – išskirtinė figūra Lietuvos muzikinėje kultūroje, nuo jo prasidėjo tikrasis gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje.

Pasak vieno iš festivalio organizatorių, Kauno r. Raudondvario mišraus choro asociacijos vadovo Viktoro Trofimišino, raudondvariečiams J. Naujalio vardas reiškia daugiau negu vien iškilų kompozitorių ir choro dirigentą. Tai pasididžiavimo ir išskirtinumo simbolis, žmogaus galimybių pavyzdys – J. Naujalio kelias nuo kaimo berniuko iki muzikos meistro.

J. Naujalio mišrių chorų konkursai ir festivaliai Raudondvaryje vyksta nuo 1971 metų. 1986 m. konkursas tapo respublikiniu. Dalyvių gausa išsiskyrė 1988-ųjų konkursas, į kurį susirinko net 20 chorų. Sunkmečiu nutrūkusi tradicija atgimė po 6 metų pertraukos – 1994-aisiais. Nuo tada mišrių chorų konkursus pakeitė festivaliai.