- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie Kauno getą, kuriame 1941–1944 m. buvo kalinami dešimtys tūkstančių žydų, daugiau ar mažiau žino daugelis šiuolaikinės Lietuvos gyventojų.
Visgi tai, koks iš tiesų kasdienis žmonių gyvenimas buvo už geto sienų, iki šiol yra jei ne paslaptis, tai dar neatverstas istorijos puslapis. Su skambiausia šio puslapio dalimi – Kauno geto orkestru – susipažinti kviečia vienas pagrindinių „Kaunas 2022“ inicijuoto pirmojo Istorijų festivalio renginių.
Spalio 20 d. Kauno kultūros centre vyksiančiame „Paskutiniame koncerte“ muzika susipins su čia pat esančia istorija – juk simboliška, kad šiame pastate II pasaulinio karo metais buvo įsikūręs gestapas.
Kauno geto policijos orkestras buvo įkurtas 1942-ųjų vasarą. Žodis „policijos“ pavadinime nėra atsitiktinis – tik tokiu oficioziniu būdu ši idėja galėjo virsti realybe ir „legalizuotis“. Orkestrui vadovavo tikros Kauno muzikos žvaigždės, iki II pasaulinio karo grojusios madingiausiuose Laisvės alėjos restoranuose: dirigentas Michaelis Leo Hofmekleris ir koncertmeisteris Aleksandras Stupelis. Per dvejus metus orkestras – Valstybės operos artistai, konservatorijos pedagogai, profesionalai ir mėgėjai – sugrojo 80 koncertų ne tik geto gyventojams, bet ir aukštiems SS pareigūnams. Nepaisant kai kurių geto kalinių kritikos, dauguma pritarė, kad šie koncertai kėlė geto gyventojų dvasią – tai buvo atgaiva baisioje geto kasdienybėje.
Apie geto orkestro istoriją ir repertuarą šiandien žinoma ne tik liudininkų, bet ir nepaprasto atsitiktinumo dėka. XX a. 7 deš. Vilijampolėje pradėjus naujo pastato statybą buvo rastas 30 tūkst. puslapių apimties geto archyvas. Visgi tik po Sovietų Sąjungos griūties žinia apie šį archyvą, o kartu ir orkestrą, pasiekė pasaulio auditorijas.
Geto orkestro istorija Kaune pastaraisiais metais buvo pagerbta kameriniais koncertais vienintelėje šiuo metu mieste veikiančioje choralinėje sinagogoje ir Raudondvario pilyje. Festivalio renginys „Paskutinis koncertas“ – pirmasis tokios apimties istorijos paminėjimas, kartu ir naujai gimsiantis šiuolaikinis scenos meno kūrinys.
Libreto autore „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kvietimu tapo režisierė Agnė Dilytė, kuriai tai buvo pirmas toks intymus kontaktas su Kauno geto istorija. Programą atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno, „Kaunas 2022“ ambasadorė Bella Shirin ir VDU vaidybos programos studentai. Kauno kultūros centre skambės ne tik gete atlikti F. Mendelssohno, M. Glinkos, E. Griego, C. Debussy ir kitų klasikų darbai, bet ir nelaisvėje gimusi muzika.
„Geltonoji fantazija“ – geto orkestro nario Peretz Hayat, arba Percy Haido (1913–1977), kūrinys. Profesionalus pianistas ir kompozitorius subūręs savo ansamblį keliavo po Europą ir grojo klasikinę bei populiarią muziką. Kauno gete Haidas buvo ne tik atsakingas už orkestruotes, bet ir sukūrė ne vieną kūrinį. Tarp jų – garsiąją geto dainą „Mamele“ bei simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“.
Į „Paskutinį koncertą“ Kaune atvyks „Geltonosios fantazijos“ kūrėjo sūnus Joseph Haidas, taip pat – istorikas iš Izraelio Rami Neudorfer. Būtent šio Kauno geto tyrinėtojo iniciatyva programa jau buvo atlikta Izraelyje, jam už suteiktą galimybę atlikti „Geltonąją fantaziją“ Kaune yra dėkingi koncerto rengėjai.
Istorijų festivalis – „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyva, suvienijusi daugiau nei dvi dešimtis Kauno ir Kauno rajono institucijų, organizacijų ir iniciatyvų. Spalio 17–24 dienomis mieste ir jį supančiose gyvenvietės įvyks pusšimtis primirštus ar niekad nepažintus Kauno tapatybės sluoksnius atversiančių renginių – parodų, ekskursijų, instaliacijų, istorijų pasakojimų, koncertų.
„Paskutinis koncertas“ sekmadienį, spalio 20 d. Kauno kultūros centre bus pradėtas 18 val. Bilietais į renginį prekiauja „Tiketa“. Šį koncertą savo programoje transliuos LRT.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Namai, kuriuose gyvena mūzos
„Kūryba yra laisvės erdvė“, – sako menininkė Lina Beržanskytė-Trembo. Laisvė būti ir jausti, kalbėti atvirai, nesiteisinti, nelaukti pritarimo. Laisva kūryba – tai ir drąsa, ir pažeidžiamumas. Tai tikrumas, kuris naikina ri...
-
Striogos bronzos džiazas1
Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus kviečia pasigrožėti nauja Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Leono Striogos (1930–2022) skulptūrų paroda „Striogos bronzos džiazas“. ...
-
Parko muzika skambės nuo Kauno iki Palangos
Nuo 2018 metų koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ inicijuoti vasaros koncertai „Parko muzika“ ir šiemet kvies kauniečius ir svečius pramogauti žaliose erdvėse. Penkiolika „Parko muzika“ renginių, kuriuose ska...
-
Kaune atsisveikinta su aktore D. Rudokaite2
Nacionalinį Kauno dramos teatrą sekmadienį gaubė gedulo tyla. Paskutinį „sudie“ tarti aktorei Daivai Rudokaitei čia rinkosi ją pažinoję žmonės, tarpe kurių – nemažai žinomų vardų. ...
-
Kaunas Santakoje vis dar švenčia 615-ąjį gimtadienį17
Kauniečiai ir Kauno miesto svečiai šeštadienio vakarą Kauno gimtadienį šventę koncerte Nemuno ir Neries santakos parke, sekmadienį popiet ir toliau kviečiami mėgautis šventiniais renginiais Santakoje. ...
-
Kaune vainikuotas „Poezijos pavasario“ laureatas3
Penktadienį Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje, vainikuotas 2023-iųjų „Poezijos pavasario“ / Maironio premijos laureatas poetas, dramaturgas, vertėjas, Julius Keleras. ...
-
Spektaklyje „Avinai“ – biografiniai motyvai ir savo šaknų paieškos
Kaip dažnai jaučiamės it avinai, sekantys piemens nurodymus ir neturintys valios? Kada, gimę laisvoje visuomenėje, išties įgyjame pasirinkimo laisvę? Prigimtinius ryšius nagrinėjanti režisieriaus Justo Tertelio ir dramaturgo Raimondo Kle...
-
Į „Maneskin“ koncertą Rygoje traukė ir lietuviai: grupė įrodė nesanti vienadienė žvaigždė4
Pusnuogė bosistė, Damiano flirtas su publika ir stulbinantis šou – roko grupė „Maneskin“ šėlo Mežaparko estradoje. Ryga, ačiū už svetingumą! ...
-
Cirko režisierius R. Magro apie aitvarų magiją Zapyškyje: viskas prasidėjo nuo lietuvių mitologijos
Šiomis dienomis peizažas šalia senosios gotikinės Zapyškio bažnyčios ėmė radikaliai keistis – pievoje atsirado aštuonių metrų aukščio trapecija, pradėjo ryškėti apvalios cirko aikštės kontūrai...
-
Parodoje Kaune – iš lėto ryškėjantis amžinybės vaizdas
Svarbiausi įvykiai gyvenime įvyksta netikėtai. Neįmanoma jų suplanuoti, jiems pasiruošti. Individuali kiekvieno reakcija į juos lemia tai, kaip įvykiai daro įtaką ar net pakeičia gyvenimą. Toks įvykis kaip artimojo, bičiulio, kolegos netekt...