Kolektyvinė tapybos darbų paroda – menas čia ir dabar

Ilgą laiką tradicinėms meno formoms buvo priskiriama gydomoji galia, siekianti laikus, kai menas tebebuvo kultinių ritualų dalis ir gebėjo užtikrinti aukštesnių jėgų palankumą. Sekuliarizacijos procesai Vakarų kultūroje įtvirtino meninės pastangos autonomiją, suteikė menui pusiau sakralų statusą.

Netekusi anapusybės liudijimo galios, meninė pastanga užvėrė žmogų supančioje baigtinybėje ir savo pseudosakralumą susiejo su sveikatos priežiūros pastangomis, įgijusiomis anksčiau neregėtą mastą.

Savistaba ir saviraiška

Nūdienos epocha gydomajai meno galiai suteikė naują turinį ir įvairiais dailės terapijos pavidalais įliejo į viską apimantį sveikatinimo strategijų kontekstą. Šalutinį, dažnai neprognozuojamą terapinį poveikį sukeliantis menas buvo įterptas į gana griežtai apibrėžtas medicinines metodikas. Šiuo požiūriu menas tapo dailės terapija, modernios medicinos tarnaite.

Aptariama paroda yra netiesioginė tokių procesų iliustracija, įakivaizdinanti meninių ir sveikatinimo pastangų sampynas.

„Čia ir dabar“ yra šis tas daugiau nei tapybos darbų parodos pavadinimas. Pirmiausia tai universali dailės terapijos nuostata skatinti atsiverti meninėmis priemonėmis, išveikti tai, ką čia ir dabar patiria konkretus žmogus. Pandemijos nulemta izoliacija, kone dvejus metus laikiusi žmones siaurose privačios erdvės kišenėse, padarė neabejotiną ilgalaikę žalą visuomenės sveikatai.

Ukrainoje kilęs siaubingas konvencinis karas, atrodęs visiškai neįmanomas mūsų dienomis, pratęsė šio poveikio liniją kartais sustiprindamas egzistencinio nesaugumo ir dezorientacijos jausmus. Tokiame kontekste visos priemonės, leidžiančios savarankiškai stiprinti psichinį atsparumą, yra aukso vertos. Parodoje „Čia ir dabar“ eksponuojami tapybos darbai iliustruoja būtent tokias dailės terapijos metodikas, savistabos ir saviraiškos praktikas, skatinančias galingą terapinį užtaisą turinčią emocinę ventiliaciją. Saviraiška yra tariamai paprastas, bet itin efektyvus psichoterapinis įrankis, siūlantis vizualią erdvę dalytis neapdorotais, nuoširdžiais jausmais, patiriamais saviraiškos metu.

Meniniai gebėjimai čia nėra svarbiausi, svarbus nuoširdus santykis su savo būsena, pasitikėjimas aplinkiniais ir drąsa rodyti tikrą save. Paprastai kalbant, paroda pristato sveikatinimo tikslus puoselėjančią tapybą.

Rasos Kirkaitės pav. / V. Keturakytės nuotr.

Estetika ir terapija

Suprantama, tarp žmogaus patiriamos emocinės būklės ir ją atliepiančios vizualios formos slypi sunkiai įvardijamas virsmo procesas, reikalaujantis tapyboje matyti autorių, jo emocinės būklės atspindį, o ne estetinius formos požymius. Kita vertus, šiandien bet kuri meninė pastanga, netgi subordinuota medicinos reikmėms, suvokiama vengiant eliminuoti estetinį išraiškingumą.

Taip, dailės terapijoje neįmanoma nureikšminti terapinės saviraiškos prielaidų, saviraiškos akte jų pirmumas formos estetikos atžvilgiu neabejotinas. Tačiau įrėminta ir parodos erdvėje tinkamai eksponuojama terapinė saviraiška neišvengiamai įgyja stiprų estetinį poskonį. Juolab kad parodos dalyvės yra ne tik būsimos terapeutės, bet ir profesionalios menininkės. Todėl parodoje „Čia ir dabar“ nėra akivaizdžios terapinės ir estetinės funkcijos asimetrijos, atvirkščiai –  netreniruotai akiai tai gana estetiškai sukomponuoti tapybos darbai.

Tai bene įdomiausias parodos aspektas, savotiškas iššūkis žiūrovui: konkrečiose tapybinėse kompozicijose matyti ir estetinius, ir terapinius požymius, lukštenti tiek jų skirtis, tiek ir priklausomybes.

Akivaizdu, konkretaus žmogaus emocinė būklė neišvengiamai atspindi jį supantį kontekstą ir aktualijas, o šiandien svarbiausia aktualija yra karas Ukrainoje. Todėl paveikslų ikonografijoje neretai ryškinami mėlynai geltoni motyvai, tiesiogiai ar netiesiogiai bylojantys apie autorių empatiją ukrainiečiams ir jų palaikymą.

Konkretaus žmogaus emocinė būklė neišvengiamai atspindi jį supantį kontekstą ir aktualijas, o šiandien svarbiausia aktualija yra karas Ukrainoje.

Svarbu pridurti, kad parodoje rodomi darbai nėra tik dailės terapijos prielaidomis grindžiama meninė produkcija, nors būtent taip ji pristatyta straipsnio pradžioje. Jau kelis dešimtmečius terapinių ir meninių laukų sankirtose ryškėja nauja sritis, vadinama menu sveikatai, neabejotinai gimininga, bet netapati dailės terapijai.

Priimti tikrovę

Keliamais tikslais menas sveikatai sutampa su meno terapijos taktikomis, bet skiriasi pasirinktomis priemonėmis. Meno sveikatai išskirtinis požymis yra griežtų medicininių metodikų vengimas, taip pat atsisakymas atsiriboti nuo specifiškai estetinių saviraiškos funkcijų. Grįžtama prie tradicinio požiūrio, priskiriančio menui prigimtinę gydomąją galią, tikint, kad papildomos medicininės taktikos tokiame mene nėra būtinos.

Suprantama, menas sveikatai šiandien yra nevienalytė pastanga, aprėpianti ir mėgėjų saviraišką, ir profesionalų meną, ir tam tikru mastu – mediciniškai grįstas meno terapijos pastangas. Čia svarbios ne įvairių meninių taktikų skirtys, bet pamatinė prielaida, tas taktikas surišanti su sveikatinimo poveikiu. Todėl parodoje eksponuojami darbai demonstruoja ne bet kokį, o būtent gydomąjį prevencinį poveikį tų darbų autoriams.

Nūdienos sociopolitinės aktualijos yra akivaizdus iššūkis mūsų kolektyvinės psichinės sveikatos atsparumui, dramatiškas iššūkis, tenka pripažinti. Todėl svarbu gebėti sau ir kitiems parodyti, kad toks iššūkis nėra neįveikiamas ir kad meninė saviraiška gali būti reikšminga tokios įveikos paspirtis.

Už gydomojo saviraiškos poveikio, padedančio „iškrauti“ psichiką blokuojančias įtampas, slypi universalus psichologijos dėsnis: priimti tikrovę tokią, kokia ji yra, gebame tik tada, kai nustojame bėgti nuo tos tikrovės keliamų įtampų.

Baisi ne tikrovė, bet mūsų reakcija į ją, todėl ne taip svarbu, kaip meninė saviraiška padeda tokias reakcijas kontroliuoti. Svarbu, kad padeda. Žinoma, menas nėra panacėja nuo visų iššūkių, tai savitas būdas ištiesti sau pagalbos ranką, suteikti palengvėjimą, kitą teigiamą patirtį, o tai jau šis tas.

 

V. Keturakytės nuotr.

Parodos dalyviai

Į parodą kolegas medikus ir visus, kuriems įdomu, kviečia LSMU ir VDA Kauno fakulteto jungtinių magistro studijų Dailės terapijos programos vadovė dr. Jolita Rapolienė ir dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė. Parodoje savo darbus pristato minėtos programos specialybės dalykų dėstytoja Aušra Sebeikaitė, taip pat būsimos terapeutės, magistrantės Diana Monkevičiūtė-Rakauskienė, Daiva Rainytė, Zita Kisielienė, Monika Tekutienė, Loreta Staniukynaitė, Rasa Kirkaitė, Greta Liepinaitienė, Jūra Juknienė, Skaidrė Butnoriutė, Virginija Jurgelevičienė, Dalia Jakubonė, Rita Kaupelienė. Parodos kuratorės VDA Kauno fakulteto dr. Jovita Varkulevičienė ir lekt. Aušra Sebeikaitė.


Kas? Kolektyvinė tapybos darbų paroda „Čia ir dabar“.

Kur? Kauno klinikose, LSMU Mokomajame laboratorijos korpuse (Eivenių g. 4)

Kada? Veikia iki gegužės 31 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių