Kokie yra tikrieji Šilainiai?

Sukrėtė permainos

Su menininke susitikome Šilainiuose, prie vieno mikrorajono centrų – J.Grušo meno gimnazijos. Šalia jos ir viena iš dviejų Šilainių skulptūrų, stadionas, baseinas – visa tai, nuo ko ir prasidėjo mūsų pokalbis. Čia prabėjo E.Šimkutės vaikystė, čia ji jautėsi jaukiai ir nė negalėjo pagalvoti, kad galėtų gyventi kažkur kitur. Tačiau baigusią mokyklą ją gyvenimas nubloškė į Londoną, kur gyvendama ir patyrė, kaip stipriai pasikeitė jos vaikystės Šilainiai.

Menininkę palietė skaudi daugiabučio gaisro istorija, žiniasklaidoje atgarsio sulaukę susišaudymai, kiti nusikaltimai, "Pamačiau, kad nebėra tos bendruomenės, kuri buvo seniau, žmonės nutolo vieni nuo kitų. Taigi viena iš projekto idėjų ir buvo ta, kad reikia kažko, kas suburtų žmones, skatintų juos bendrauti ir galbūt mąstyti kiek kitaip", – vizija dalijosi E.Šimkutė.

Iš pradžių būta fotografijų parodos – nuotraukas atsiuntė patys gyventojai, prie to prisidėjo mokyklų mokiniai ir visi Šilainiams neabejingi žmonės. Ilgainiui su šiuo miesto rajonu susijusi veikla įgavo pagreitį.

Gyvendama Londone E.Šimkutė matė tragišką vieno panašaus rajono baigtį. Ten taip pat būta daugiabučių namų, daug gyventojų, tačiau stigo kultūros centro – užtat vis augo nusikalstamumas. Šiandien tai visų vengiamas rajonas vaiduoklis.

"Norisi sukurti kažkokį veiklos, meno centrą bendruomenei ir jaunimui, kad žmonės galėtų burtis, vieni kitus atrasti, – entuziazmu trykšta menininkė. – Dabar toks centras yra Vinco Kudirkos biblioteka, kuri mielai priėmė ir parodą apie Šilainius bei kitus menininkus."

Pažintis su gyvuoju menu

Ar buvo sunku prisikviesti į Šilainius žinomus menininkus? Projekto organizatorė purto galvą ir tikina: nebuvo nė vieno, kuris atsisakytų – visi norėjo pamatyti Rytų Europą, pabūti kitoje terpėje, ir visi labai žavisi pačiu projektu.

Regis, naujų potyrių netrūko ir šilainiškiams, nejučia tapusiems meninio projekto dalimi. Tiesa, tai suprato ne iškart. Prisiminusi nuotykį su autrale B.Carlson, pašnekovė šypsosi.

"Brooke sugalvojo performansą, kuris truko maždaug 20 minučių: ji atsigulė žaidimų aikštelės viduryje ir ėmė piešti. Greta esančio namo gyventojai pagalvojo, kad jai bloga, ir iškvietė greitąją pagalbą. Galbūt tai tik įrodo, kad žmonės buvo ne pasipiktinę – juk kvietė ne policiją, o susirūpinę, kad žmogus perkaito saulėje ir prastai jaučiasi", – apie šilainiškių pažintį su veiksmo menais pasakojo E.Šimkutė.

Į projektą kviesti neatsitiktiniai menininkai. "Visų pirma galvojau, ką šis projektas gali duoti menininkui, o po to – ką menininkas gali duoti projektui ir kaip visa tai gali išsivystyti", – E.Šimkutė sako apčiuopiamų rezultatų matanti jau dabar, nors projektas dar tik įpusėjo.

Reakcija nustebino

"Didžiausias pasiekimas tas, kad susiburia skirtingų kartų žmonės ir diskutuoja, atranda naujų dalykų, ko nepastebėdavo net 20 metų pragyvenę šiame mikrorajone. Šilainiškiai tampa atviresni ir draugiškesni, o negatyvių nuomonių tikrai labai mažai – tikėjausi, kad to nesupratimo ar kritikos bus daugiau", – džiaugėsi pašnekovė.

Projekto organizatorė neslepia, kad jai norėtųsi konstruktyvios kritikos, tai leistų tobulėti ir būtų labai naudinga kaip menininkei, tačiau kol kas, atrodo, šilainiškiai tik džiaugiasi šia puikia iniciatyva. Žmonės noriai ateina į susitikimus su menininkais,  dalyvauja pasivaikščiojimuose po Šilainius, kurių metu gyventojai dalijasi istorinėmis žiniomis, skaito vyresnių gyventojų atsiminimus, laiškus.