- Tomas Pabedinskas, Humanitarinių mokslų daktaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
-
Istorija: 1975-ieji, pastatas Rotušės a. 1.
-
Keturi fotografijos galerijos dešimtmečiai Kaune: tęstinumas ir kaita
Ar atsimenate, kaip eidami pačia Kauno senamiesčio širdimi, Vilniaus gatve pro Kauno arkikatedrą baziliką, mintyse jau matydami prieš akis tuoj iškilsiančią miesto Rotušę, aplankėte dar vieną ryškų Kauno simbolį – Kauno fotografijos galeriją? Architektūrinio paveldo erdvė užpildyta šiuolaikinio meno turiniu, tikriausiai, priviliojo intriguojančios kultūrinės patirties ir prasmingo bendravimo galimybe. Tad nekeista, kad galerija šiandien sulaukia ir miesto svečių dėmesio, ir vienija įvairialypę nuolatinių lankytojų bendruomenę: jaunąją studentijos kartą, fotografus bei menu besidominčius kauniečius.
Tačiau taip buvo ne visada. Šiandien neatskiriama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi esanti Kauno fotografijos galerija išgyveno įvairius laikotarpius ir keitėsi kartu su pačiu miestu, miestiečiais, bendra kultūrine aplinka. Vienas iš permainomis pažymėtų ir šiandien, atrodytų, spalvingiausių galerijos gyvavimo laikotarpių buvo XX a. dešimtasis dešimtmetis ar, kitaip tariant, šiandien vėl madingais tapę devyniasdešimtieji. Dabartinė retrospektyvi nostalgija iš tiesų veda į gana dramatišką įvairiomis prasmėmis galerijos veiklos laikotarpį.
Nauja: po 2009-ųjų rekonstrukcijos ekspozicijų erdvės tapo gerokai modernesnės.
"Kova už galerijos išlikimą vyko be taisyklių", – prisimena žinomas fotomenininkas Aleksandras Macijauskas. Kauno fotografijos galerijos įkūrimo iniciatorius ir ilgametis vadovas teigia, kad finansiniu, ekonominiu požiūriu aukso amžių galerija išgyveno nuo jos įkūrimo 1979 m. iki dešimtojo dešimtmečio pradžios. Tuo laikotarpiu čia veikė ne tik dabartinė ekspozicijų salė, bet ir keturios mažesnės parodinės erdvės rūsiuose, buvo įsikūrusios fotografų laboratorijos, vyko fotografijos kursai, kurie vėliau išaugo į netoliese Kumelių gatvėje įsikūrusią moksleivių fotografijos mokyklą.
Nepaisant matomumo tarptautiniame galerijų, leidėjų, kuratorių tinkle, Kauno fotografijos galerija išlieka artima ir atvira savo miestui.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę reikėjo ne tik išsaugoti galerijos patalpas, jos veiklos tęstinumą, bet ir formuoti naujas fotografijos meniškumo sampratas, išlaikyti fotografijos kaip meno statusą tuomet ypač dinamiškoje, Vakarų meno tendencijoms ir rinkai atsivėrusioje Lietuvos meno scenoje, į kurią žengė tarpdisciplininės šiuolaikinio meno formos. Devyniasdešimtieji kūrybine prasme buvo ne mažiau laukiniai nei to meto kasdienis gyvenimas, o anuometinės permainos bei atradimai atsispindėjo fotografijos galerijos parodose: dalis fotografų nekritiškai žavėjosi naujomis, patogiomis spalvotosios fotografijos technologijomis, galerija eksponavo akto žanro fotografijas, sukėlusias audringą konservatyvių miestiečių pasipiktinimą, ir organizavo "Išprotėjusios fotografijos" parodas.
Leidyba: Kauno fotografijos galerija neapsiriboja vien parodų organizavimu – jos leidžiami albumai sėkmingai pristatomi ir meno tarptautinėje rinkoje.
Vis dėlto, nepaisant dešimtojo dešimtmečio vertybinės ir meninės sumaišties, galerija išsaugojo ne vieną dešimtmetį kurtas tradicijas ir šiandien suteikia joms naujas formas bei kokybę, plečia savo veiklų įvairovę ir geografiją. Naujas galerijos veiklos etapas prasidėjo 2010 m., kai ji lankytojams atvėrė duris atsinaujinusi ir išplėtusi pagrindinę ekspozicijos erdvę.
Nuo pat galerijos gyvavimo pradžios vykusios edukacinės veiklos tradiciją tęsia meistriškumo pamokos, vedamos žinomų užsienio ir Lietuvos autorių, bendradarbiavimas su Kauno aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis jaunąją menininkų kartą. Kauno fotografijos galerija šiandien taip pat sėkmingai imasi fotografijos knygų ir albumų leidybos, už kurią sulaukia įvertinimo tarptautinėje fotografijos ledinių scenoje, veikia ir kaip rezidencijų namai užsienio autoriams, norintiems kurti Kaune, planuoja įtvirtinti tarptautinės meno leidinių mugės tradiciją.
Nepaisant matomumo tarptautiniame galerijų, leidėjų, kuratorių tinkle, Kauno fotografijos galerija išlieka artima ir atvira savo miestui. Ne vienus metus čia bendradarbiauja įvairių sričių menininkai, rengdami žurnalą Kaunui "Į", kuriame atrandamas vis kitas savitas Kauno miesto ir gyvenimo jame aspektas. Kauno fotografijos galerija kartu su nomadiška projektų erdve "Kabinetas", VDU Menų galerija 101 ir šiuolaikinio meno galerija POST mieste organizavo Galerijų savaitgalio renginius bei parodas, nuolat bendradarbiauja su Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerija "Meno parkas".
Deja, POST galerijos užsidarymas primena, kad Kauno kultūriniame žemėlapyje išlikę nedaug į šiuolaikinį meno lauką orientuotų galerijų, kurių ilga istorija leistų vadinti jas miesto simboliais, o veikla išliktų aktuali ir šiandien. Todėl, kaip pabrėžia dabartinis Kauno fotografijos galerijos vadovas, fotomenininkas Gintaras Česonis, "labai svarbu, kad bent šios kelios institucijos tęstų veiklą".
Ir iš tiesų – juk kaip tik šiandien mieste veikiančios meno institucijos lemia Kauno kultūrinį gyvenimą, apie kurį kalbėsime ir rašysime dar po kelių dešimtmečių. Galbūt dabartis nebus pažymėta nepažabotos permainų laikotarpio laisvės, bet kaip tik šiandienos meno lauko veikėjai gali sukurti nemažiau ryškų jau kito laiko veidą, o jų darbų tęstinumas – suteikti prasmingos laiko tėkmės ir atpažįstamo, savo miesto pojūtį kauniečiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka13
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...