Keistuoliškas varno prakeikimas

Į "Lietuvos teatrų pavasario" festivalį kultūros centre "Girstutis" atkeliavo ir "Keistuolių teatras" su visa puokšte pokštų. Prisiderinę prie festivalio logotipo – tragedijos ir komedijos kaukių– aktoriai vaidino su kaukėmis, pagal viduramžišką Commedia dell‘arte teatro tradiciją. Ši tradicija atkeliavo iš XV a. Italijos. Carlo Gozzi pjesė "Varnas", pagal kurią statytas spektaklis, – jau XVIII a. kūrinys, o Aido Giniočio režisūra ir mūsų laikų "Keistuolių teatro" aktoriai, įkūnijantys personažus, sujungia skirtingų laikų patirtį ir sukuria mitinį ir pasakišką reginį.

Aktoriai į veiksmą įtraukia žiūrovus nuo pat pirmos spektaklio minutės, ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Žiūrovai turi atlikti savo vaidmenį, kuris taip pat labai svarbus spektaklio sėkmei. Salėje sėdintiesiems teks ir paploti, ir varpu pabūti.

Spektaklio pasakojimas paremtas pasakos motyvais, tad logiškai bandyti išmąstyti tolesnę veiksmo eigą tikrai neverta, daug maloniau tiesiog atsipalaiduoti ir leistis nešamiems siužeto vingių. Pokštai, dainos linksmina žiūrovus per visą spektaklį. Tiesa, pokštai – ir gilesnio turinio, ir paprastesni, kad įvairi publika juos suprastų. Nemažai užuominų buvo skirta būtent Kauno auditorijai, taikliai pastebėti ir pašiepti kai kurie kauniečių gyvenimo niuansai, taip pat juokauta apie teatro struktūrą ir patį festivalį, tad spektaklis puikiai atspindėjo kontekstą, kuriame yra.

Svarbus scenos elementas, kuris iš karto nekrenta į akis, bet palaipsniui vis geriau atsiskleidžia, – sukabintų karoliukų uždanga. Ji apibrėžia vaidinamą erdvę, tačiau tai taip pat puikus sumanymas reikiamiems elementams iliustruoti.

Pavyzdžiui, laikrodžio dūžiams skaičiuoti, efektingam personažų pasirodymui scenoje ir išėjimui iš jos. Dar vienas įspūdingas rekvizitas – patranka. Ja taikomasi į publiką, o vėliau tikrai iššaunama į orą. Garsas ir šviesos blyksnis tikrai nelieka nepastebėti. Kiti spektaklyje naudojami daiktai daugiafunkciai. Vienoje scenoje jie gali turėti vieną reikšmę, kitoje – įgauti jau kitą. Įdomiai sumanytas kraujo vaizdavimas. Pasirinktos ryškiai raudonos spalvos juostelės, kurios aiškiai matomos tamsiame visos scenos ir tamsių drabužių fone.

Aktoriai puikiai vaidina ir individualiai, ir kaip ansamblis. Tikriausiai labiausiai išsiskiriantis veikėjas – Triufaldino. Jis daugiausia bendrauja su publika, labai dažnai būna scenoje. Nors karaliaus, karaliaus brolio ir pagrobtosios princesės vaidmenis atliko jauni aktoriai, bet bendros vaidybos ansambliškumas bei dermė su vyresniais aktoriais – labai akivaizdūs Spektaklis gyvuoja jau metus, tad aktoriai jau susivaidinę, vaidmenys susigulėję.

Varno prakeikimas, nuo kurio prasidėjo karaliaus nelaimės, pabaigoje nuplaunamas nekaltu krauju, – viskas baigiasi magiškai ir laimingai, kaip gali baigtis tik pasakose bei teatre.

Reikia pripažinti, kad komedijas "Keistuolių teatras" statyti moka, nes šioje srityje turi daug patirties. Stiprioji šio teatro pusė – dainos, pagyvinančios ir iliustruojančios veiksmą, sujungiančios scenas ir pokštai, įtraukiantys žiūrovus, parodantys, kad aktoriai mato ir pastebi juos. Tikriausiai už tai visų kartų žiūrovai vaikšto į "Keistuolių teatro" spektaklius bei naudojasi proga pamatyti juos ir Kaune.