Kaunas užsieniečių akimis: mums čia patinka labiau, nei tikėjomės

Europa šiuo metu persmelkta nuolatinių pokyčių – finansų ir migracijos krizės kiek aprimo, tačiau jų politiniai padariniai tik pradėjo ryškėti. Kol kai kurios politinės jėgos ieško prieglobsčio vieningoje Europoje, kitų atstovai garsiai kalba apie pasitraukimą iš šio žemyno bendruomenės. „Brexit“ ir autoritarizmo augimas ruošia Europą naujiems iššūkiams, todėl šiame pokyčių fone projektas „Europiečiai“ žymi šiuolaikinės Europos bei šiuolaikinio europiečio atviros paieškos pradžią.

Kauno fotografijos galerijos parodų ir rezidencijų programą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Simona, Martina, Daria

„Kaunas yra pats lietuviškiausias Lietuvos miestas!“ – dažnai tai girdime pokalbiuose mieste. Arba „Vilnius yra Lietuvos, o Kaunas – lietuvių sostinė“. Tai yra pasididžiavimo šaltinis ir, ko gero, svarbiausias Kauno identiteto dėmuo, kuriame mažai beprisimenama daugiakultūrė miesto praeitis. Ne taip seniai Kaune buvo įsikūrę daugybė žydų, vokiečių ir kitų tautybių gyventojų. Dabar, gatvėse norint sutikti kitų tautybių atstovų, jų tenka gerokai paieškoti.

Mums čia patinka labiau, nei tikėjomės.

Lengviausiai atpažįstami užsieniečiai yra krepšininkai arba studentai iš užsienio. Kuo labiau priartėji prie „Baltijos“ bendrabučio, esančio Vytauto prospekte, tuo didesnė tikimybė, kad išgirsi kalbant nelietuviškai. Daugybė skirtingų tautybių žmonių „Baltijoje“ gyvena kartu. Vaikštinėdami po bendrabutį mes sutinkame studentų iš Pakistano, Indijos, Kinijos, Vietnamo ir Honkongo.

Virtuvėse, esančiose kiekviename aukšte, mus pasitinka egzotiški, apetitą žadinantys kvapai. Būnant ten mes pastebime ne tik rimtai ruošiamą maistą, bet ir rimtą mokymąsi. Vienintelė išimtis yra viršutinis aukštas. Laiptinės viršuje, visiškoje tamsoje, mes pastebime didelę, patogią sofą. Trys ant sofos susmukusios italės geria alų, valgo traškučius ir stebi Kauno pastatus, stogus ir kalvas. Jos atvyko iš Bolonijos, kurioje studijavo politikos mokslus seniausiame Europos universitete.

Tiesą pasakius, jos norėjo vieną semestrą studijuoti Maskvoje pagal „Erasmus“ programą, tačiau, atmetus jų paraiškas, jos atvyko į Kauną, kuris buvo antras pagal jų pasirinkimą. „Mums čia patinka labiau, nei tikėjomės, – sako Simona. – Tai gražus, mielas miestas su daug žalumos. Bolonijoje mūsų paskaitose dažnai buvo remiamasi rusiška perspektyva. Geras dalykas čia, Kaune, yra tai, kad mes atrandame kitą istorijos pusę. Tai yra labai svarbu, kad susipažintume ir su Baltijos–Europos perspektyva.“