Prie Kauno bienalės komandos prisijungė meno pasaulyje gerai žinomas kritikas Nicolas Bourriaud. Prisistatydamas kauniečiams jis dalijosi sėkmingos parodos receptu ir lygino ją su opera, kuriai libretą rašo kuratorius, o muziką – menininkai.

Išskirtinė asmenybė

"Mąstydami apie savo identitetą, žingsnius į priekį, pernai surengėme tarptautinį seminarą, kuriame apžvelgėme Kauno bienalės struktūrą ir ateitį. Patobulinę bienalės struktūrą, nusprendėme pasikviesti nepriklausomą kuratorių. N.Bourriaud buvo pirmasis, į kurį kreipėmės. Esame laimingi, kad jis sutiko", – pristatydama svečią pasakojo Kauno bienalės vadovė dr. Virginija Vitkienė.

Iki 2011-ųjų, kai ėmė vadovauti Paryžiaus meno akademijai, N.Bourriaud buvo Prancūzijos kultūros ministerijos Studijų departamento vadovas, dirbo Gulbekiano fondo šiuolaikinio meno rinkinių kuratoriumi "Tate Britain" galerijoje Londone ir Viktoro Pinchuko fondo konsultantu. Paryžiaus kultūros klimatui itin reikšmingas N.Bourriaud kaip vieno iš "Palais de Tokyo" parodų paviljono steigėjų ir direktorių vaidmuo (1999–2006 m.).

Meno pasauliui N.Bourriaud gerai žinomas ne tik kaip išskirtinių parodų kuratorius, bet ir kaip plačiai diskutuojamų šiuolaikinio meno teorijos veikalų autorius. Dėl unikalios metodologijos – savo teorijų testavimo parodų kuravimu – šio kritiko vaidmuo šiuolaikinio meno lauke yra išskirtinis. Meno hipotezių patvirtinimo N.Bourriaud ieško kuruojamose parodose, kartu su menininkais diskutuodamas apie naujas sąvokas, sampratas ar apibendrinimus apie naujausius meno procesus.

Šiuo metu N.Bourriaud laboratorija yra viena pagrindinių šiųmetės Kauno bienalės parodų "Gijos: fantasmagorija apie atstumą".

Sėkmės receptas

Ar lankydamiesi parodose susimąstote apie tai, kaip gimsta meno kūrinius jungianti tema? Pagal kokius kriterijus atrenkami menininkai? Kaip jų darbai susilieja į bendrą visumą, kurdami ne tik estetinį pasitenkinimą žiūrovui, bet ir atliepdami į nūdienos aktualijas? Kaip parenkama erdvė, kurioje meno kūriniai yra eksponuojami?

Atsakymus į šiuos klausimus N.Bourriaud pateikė šią savaitę Vytauto Didžiojo universitete vykusioje viešoje paskaitoje "Gijos: fantasmagorijos apie atstumą".

"Pradėkime nuo atsakymo paieškos į klausimą, kas gi yra sėkminga paroda? Tai sunkus klausimas, nes geros, sėkmingos parodos vertinimas keičiasi kaskart ir priklauso nuo begalės veiksnių. Parodą galėčiau sulyginti su opera. Aš – kaip kuratorius – rašau libretą (istoriją, kartais pagrįstą teorija, kartais – vizualumu), o muziką manajam libretui kuria menininkai", – į savo darbo užkulisius vedė M.Bourriaud.

Anot eksperto, parodą galima lankyti dvejopai: žiūrovas gali koncentruotis į idėjas, kurias savo kūriniais išreiškia menininkai. Tarsi sekti paskui teorinę liniją, apjungiančią visų kūrėjų darbus. Kitas būdas pamatyti parodą – klausytis kiekvieno parodoje pristatomo kūrėjo balso.

"Sėkminga paroda – tai balansas tarp šių dviejų sudedamųjų dalių. Kuratoriaus balsas negali būti garsenis, svarbesnis nei menininkų. Žiūrovas turi aiškiai ir netrukdomas girdėti šiuos du balsus vienu metu", – sakė jis.

Kuratoriaus vaidmuo

Sėkminga paroda privalanti atskleisti žiūrovui perspektyvą to, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje.

"Taigi ji savyje turi sutalpinti nemažai elementų, darniai susijungiančių į visumą: paroda privalo pateikti kažką, kas būtų daugiau nei verbalinis apibūdinimas to, kas yra matoma. Savo kuruojamose ekspozicijose siekiu, kad jos sukeltų žiūrovui tiek emocines, tiek intelektines refleksijas. Šios reflekcijos susipina, sukurdamos naują patyrimą, išgyvenimą", – sakė N.Bourriaud.

Tad lankytojai, iki šiol parodose žavėjęsi kūrinių kompozicijomis, spalvine gama, proporcijomis, atkreipę dėmesį į N.Bourriaud pastebėjimus, gali atrasti naujų ekspozicijos idėjų suvokimo perspektyvų.

"Pasitelkiant anksčiau minėtą metaforą tarp parodos ir operos, žiūrovas turi girdėti muziką, kurią kuria menininkai, – tai pagrindinis elementas. Žinoma, neatsiejama parodos dalis yra vieta, erdvė, kurioje kūriniai yra eksponuojami. Taip pat be galo svarbios yra kūrinių idėjos. Šie trys elementai kuria kombinaciją. Kuratorystės pagrindas yra šių trijų veiksnių jungimas", – anot N.Bourriaud, kuratoriaus darbas – išryškinti kiekvieną sudedamąją dalį taip, kad žiūrovas išgirstų muzikos skambesį ir "kad kiekvienas instrumentas grodamas savo melodiją prisijungtų prie bendro muzikinio kūrinio".

Apribojantys veiksniai

Kuratoriaus privalo sustyguoti parodą taip, kad žiūrovas tiek emociškai, tiek intelektualiai pajustų jam siunčiamą žinią. Kiek gi laisvės priimdamas sprendimus turi jis pats? "Laisvės turi tiek, kiek pats sau jos duodi. Juk laisvė ribų neturi", –  atsako N.Bourriaud.

Tiesa, jis pripažino, kad kuruojant parodas susiduriama su tam tikrais ribojančiais elementais, kurie priklauso nuo skirto biudžeto, įvairių kultūrinių apribojimų, vietos. Pastarąją jis linkęs laikyti pagrindiniu apribojimu. Nuo pasirinktos erdvės, anot jo, priklauso ir kviečiamų menininkų bei pristatomų kūrinių skaičius. Tačiau sykiu erdvė yra labai inspiruojanti, sukelianti daug minčių, apmąstymų, prisidedanti prie galutinės idėjos atsiradimo.

Šiųmetės bienalės vizija

Svečio paskaitos pavadinimas "Gijos: fantasmagoriją apie atstumą" – neatsitiktinis: jis nusako ir pagrindinę šiųmetės Kauno bienalės temą.

"Fantasmagorija – tai technologijų pažanga. Visagalis ir visa apimantis internetas, mobilieji įrenginiai, televizija suteikė žmogui neribotų galimybių. Tai tarsi sapnas, virstantis tikrove. Atstumas – pagrindinis globalizacijos padarinys. Bienalėje bus aiškinamasi, kas yra globalizacija. Kaip ji veikia menininkus? Kokią įtaką daro jų kuriamam menui?" – dešimtosios Kauno bienalės temą aiškino kuratorius.

Globalizacija – tai reiškinys, vykstantis viso pasaulio mastu, tai nuolatinis judėjimas, migravimas. Nuolatinė kaita, kurioje nyksta nacionalizacija (Paryžius tampa svarbesni nei visa Prancūzija, Niujorkas – nei JAV ir t.t.). Globalizacijos procesas lemia suvienodėjimą – jausdamiesi pasaulio piliečiais žmonės praranda tautines vertybes.
Taigi šiųmetės Kauno bienalės tema – iš dviejų stiprių potemių, kurias suungus į vieną galima tikėtis įdomių rezultatų. Kiekvienas menininkas kuria savo kultūrą, tad bienalėje išvysime daugybės kultūrų sąveiką.