Idėja nukalti tokį kryžių gimė 2017 metais Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centro specialistui Ramūnui Šerpatauskui ir Ukrainos kariui Oleksai Sokilui (Oleksa Sokil).

„Šis kryžius – unikalus tuo, kad yra vienintelis toks pasaulyje, kadangi visi jo komponentai surinkti būtent fronto linijose. Visos panaudotos medžiagos – mirtį nešęs metalas. Ukrainos kariai šitaip norėjo padėkoti Lietuvai už paramą, kadangi Lietuva viena pirmųjų ištiesė pagalbos ranką“, – pasakojo R. Šerpatauskas.

Kryžių, pavadintą „Už jūsų ir mūsų laisvę“, puošia Ukrainos ir Lietuvos vėliavų spalvos, šių draugiškų valstybių simboliai – kovos tridantis bei Gediminaičių stulpai, ir pakabinti žetonai ant kurių išgraviruoti žuvusių ukrainiečių vardai bei vietovės, kuriose jie žuvo. Ant dalies žetonų išgraviruoti 1991 metų sovietų agresijos aukų Lietuvoje vardai ir pavardės. Šio kūrinio autorius kalvis Anatolijus Lavričenko teigė: „Kryžius yra tarsi motinos figūra, o šie žetonai – jos liūdni papuošalai.“

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centras Druskininkuose jau ne vienus metus priima sužeistų Ukrainos armijos karių grupes, kurios baigiantis reabilitacijos kursui vyksta į Kryžių kalną ir ten pastato atminimo žuvusiems ginklo broliams bei padėkos Lietuvos žmonėms kryžius. Iš viso jau pastatyti 27 kryžiai.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje ukrainiečių dovana turėtų būti eksponuojama iki vasario pabaigos, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino kol kas gyvai kryžiaus nebus galima išvysti. Muziejaus atstovai ieško būdų ir artimiausiu metu visuomenei praneš apie šio kūrinio viešinimą. Vėliau kryžius bus pristatytas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir iškilmingos ceremonijos metu visiems laikams bus pastatytas netoli Šiaulių esančiame Kryžių kalne.