Šio jurbarkiečio fotografo ir keliautojo paroda "Žmonės eina į kalnus" veikia Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Garliavoje.

V.Zinkevičius daugiau nei 30 metų iš žygių po kalnus parsiveža įspūdingų nuotraukų. Jose atsiskleidžia skirtingų kalnų regionų savitumas: Altajaus kalnai išsiskiria ekstremaliomis klimato sąlygomis, Kaukazo kalnai – smailiomis ir aštriomis viršūnėmis, Alpės – žydinčiomis pievomis, Tian Šanio kalnai – skurdesne augmenija ir saikingomis spalvomis.

Autoriaus teigimu, pagauti įspūdingą kadrą kalnuose – visiškas atsitiktinumas. "Ten nėra kada ieškoti įdomesnio rakurso. Kalnai gali būti gražūs, tačiau jei oras netinkamas, apniukęs dangus, sniegas ar migla – gražios nuotraukos nepadarysi. Tai sėkmės dalykas. Labai sunku numatyti, kad užlipus ant kito šlaito atsivers gražesnis vaizdas, – pasakoja fotografas. – Kalnuose nieko negali prognozuoti ar režisuoti. Labai sunku ir perteikti perspektyvą, kalnų slėnių gelmę, nes dažnai nuotraukoje nematyti nei didingo mastelio, nei erdvės, nei aukščio. Fotografuoji iš viršaus, o vaizdas atrodo plokščias, nors aukštis – keli kilometrai."

Jurbarkietis sakosi prisilietęs prie to, kas įžiebia amžiną meilę ir kalnų ilgesį. Jo fotografijose atsiskleidžia pasaulio keleto kilometrų aukštyje grožis. "Braidydamas po kalnus, kai galva debesyse, kažką atsineši į žemę", – teigia keliautojas.

Parodoje "Žmonės eina į kalnus" eksponuojama tik maža dalelė fotografijų, parsivežtų iš kalnų.

"Geriau už kalnus gali būti tik kalnai", – alpinistų mėgstamą frazę kartoja V.Zinkevičius. Ir prisipažįsta jaučiantis: šie didingi gamtos dariniai jo vėl laukia.