Kaip atrodo šiuolaikinė pasaka apie meilę Žemei?

Dulkių apsupty

Dėl vykstančių remonto darbų teatre ir jo prieigose šiemet mažųjų žiūrovų nesveikino kasmetinis tradicinis renginys "Į Pasakų šalį – su fotoaparatu!", tačiau naujas kūrybinis sezonas atidarytas taip pat unikaliai – Kauno autobusų stotyje rugsėjo 6-ąją buvo parodytas spektaklis "Zuikio kaprizai". Tai – teatro dovana Kauno rajono vaikams, kurių daugiau nei šimtas mokykliniais autobusais buvo atvežti į stotį pasižiūrėti šio spektaklio. Nemokamai pasirodymą galėjo stebėti ir praeiviai.

Artėjant didžiosioms metų šventėms mažuosius žiūrovus teatras žada pakviesti į joms skirtus renginius estetiškai ir technologiškai naujoje Didžiojoje salėje. Iki tol joje pastatyti spektakliai bus rodomi išvykose. Todėl rudenį Kauno lėlių teatro kūrėjais bus galima dažnai susitikti kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose – Alytuje, Šalčininkuose, Panevėžyje, Varėnoje, Plungėje, Vilkaviškyje ir Klaipėdoje. Iki švenčių teatre spektakliai bus rodomi Mažojoje salėje, o pavasarį remonto rūpesčiai užguls ir jos bei teatro muziejaus sienas.

Visgi teatre, nors ir karaliauja dulkės bei triukšmas, taip pat vyksta darbas ir kūrėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio pakvies į tris naujus spektaklius.

Lapkritį režisierius Andrius Žiurauskas pristatys savo naujausią spektaklį "Užburtas kalnas" (premjera numatoma Kauno kameriniame teatre). Dar šiais metais teatre darbuosis ilgametis teatro kūrybinis bendražygis, Baltarusijos Gardino lėlių teatro režisierius Olega Žiugžda, atnaujinsiantis naujametinį spektaklį "Balta Sniego žmogeliukų kelionė".

Vasarį žiūrovų lauks ypatinga premjera – bendras teatro ir Tbilisio lėlių teatro kūrybinis projektas "Elniuko išpažintis". Remdamiesi gruzinų literatūros klasiko Luko Razikašvili (pasivadinusio pseudonimu Važa Pšavela) kūryba, spektaklį kurs teatre viešėsiantys gruzinų lėlininkai – režisierius Nikoloz Sabašvili ir scenografė Barbara Asmalazašvili. Na, o į pirmąją premjerą teatras kviečia jau šią savaitę. Tai – jaunosios kartos režisierės, Klaipėdos universiteto lėlininkų kurso absolventės Gintarės Damanskytės spektaklis "Alio alio, Žeme!", pagal garsiąją Vytauto V. Landsbergio knygelę "Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes".

Netradicinis sprendimas

2013 m. pasirodžiusioje V.V.Landsbergio knygelėje pasakojama apie arklio Dominyko meilę rugiagėlei Svajonei. Arklys iškeliauja į kosmosą norėdamas savo mylimajai surasti stebuklingąjį brangakmenį, dėl kurio rugiagėlė galėtų žaliuoti ir žiemą. Spektaklyje jaunoji režisierė keičia tekstą, pagrindinio veikėjo meilės objektu paversdama Žemę bei jam suteikdama bendražygį Varliuką, šiai romantiškai kosminei istorijai suteikiančio subtilaus komiškumo atspalvį.

"Kai buvau dar vaikas, gavau dovanų kompaktinį diską su jame įrašyta V.V.Landsbergio pasaka apie arklį Dominyką. Ji man iš karto be galo patiko, nes buvo kitokia, šiuolaikiška. Tai nebuvo tradicinė pasaka "Vieną kartą gyveno...". Tai lyg suaugusiųjų pasaka šių dienų vaikams, jiems suprantama kalba. Ir kai sulaukiau pasiūlymo čia, Kaune, statyti spektaklį, iš karto ją prisiminiau, ypač jos antrąją dalį, apie arklio Dominyko kelionę į žvaigždes. Mane irgi visą laiką labai domino kosmoso tema, universitete lankiau ir astronomijos paskaitas, tad norėjosi ją labiau išplėtoti ir spektaklyje", – pasakojo G.Damanskytė.

Nemėgstu infantilių kūrybinių sprendimų. Labai nenoriu ir vaikų specialiai moralizuoti, nes mano tikslas – spektaklyje atverti pasaulį, kuriame atsiskleidžia galimybės apmąstymams.

Premjeroje akcentuojamas prisirišimas prie namų, prie gimtosios planetos Žemės, į kurią kelio atgal savajame kosminiame žygyje ieško jos išsiilgę Arkliukas su Varliuku. Scenoje veriasi kosmoso platybės ir Saulės sistemos planetos, spektaklyje įgyjančios itin originalius ir žaismingus įvaizdžius, leidžiančius mažiesiems žiūrovams lengvai įsiminti fundamentalias astronomijos žinias. Anot režisierės, spektaklyje jungiasi meninė vaizduotė ir tikrosios planetų savybės.

"Spektaklis skiriamas vaikams nuo 4 metų, tad nesinorėjo jų išgąsdinti informacijos gausa, norėjosi, kad jie įsidėmėtų po kurį nors vieną elementą, – sakė režisierė. – Visgi tikslas yra ne tai, kad vaikai įgytų pakankami žinių, bet sužadinti jų smalsumą, žingeidumą ir kad po spektaklio jie galėtų daugiau apie tai paklausinėti savo tėvų, domėtis tuo drauge".

Premjeroje meilės Žemei temoje bus galima įžvelgti ir ekologijos, emigracijos potemes, tačiau jos bus vystomos "tarp eilučių", žiūrovų vaizduotėje, nes pačioje scenoje dominuos minimalizmas ir išgrynintos formos.

Įdomu ir suaugusiesiems

G.Damanskytė studijų metu Klaipėdoje su bendraminčiais subūrė lėlių teatro trupę, kuriai suteikė pavadinimą "459", žymintį auditorijos numerį, kurioje jaunieji kūrėjai dirbdavę. Prieš trejus metus už teatrinę instaliaciją "Meile, don’t stop" trupė buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. "459" kūrybiniuose eksperimentuose formavosi ir galutinai išryškėjo jaunosios kūrėjos lėlių teatro vizija, kuri bus juntama ir spektaklyje "Alio alio, Žeme!" – debiutiniame jos darbe didžiojoje teatro scenoje. Svarbus jos kūrybos principas – tai, kad kuriamas lėlių teatro spektaklis vaikams, būtų toks pat įdomus ir suaugusiems.

Kadangi daugiausia Lietuvoje lėlių teatro spektaklių yra skirti vaikams, režisierei labai norisi lėlių teatro duris praverti ir suaugusiems, jei netiesiogiai, tai bent su vaikais kartu atėjusiems tėveliams.

"Esu perskaičiusi nemažai literatūros apie komunikaciją su vaikais, ko jiems reikia, ir kas juos atstumia. Itin svarbu suprasti, kad kaip mes, suaugusieji, esame dideli vaikai, taip vaikai yra maži suaugę žmonės. Tad nemėgstu labai infantilių kūrybinių sprendimų. Labai nenoriu ir vaikų specialiai moralizuoti, nes mano tikslas – spektaklyje atverti pasaulį, kuriame kažkas patrauktų vaiko dėmesį, kažkas išliktų jo atmintyje, kuriame atsiveria galimybės apmąstymams, o ne spektaklį paversti mokyklos pamokų tęsiniu. Panašią galimybę noriu suteikti ir jų tėvams", – patirtimi dalijosi G.Damanskytė.

Gabalėlis dangaus

Dar vienas režisierės kūrybos išskirtinis bruožas – tarpdiscipliniškumas, kai spektaklyje susijungia teatras, muzika ir dailė. Kūrėjai norisi plėsti lėlių teatro galimybių ribas, sukuriant pasaulį, kuriame daugiau būtų kalbama vaizdiniais. O tai iš spektaklio kūrybinės komandos pareikalavo didelių pastangų, V.V.Landsbergio knygelės žodžius verčiant į vizualinę žiūrovams suprantamą kalbą.

Šio tikslo siekti režisierei gelbsti taip pat jaunosios kartos menininkė Birutė Sodeikaitė – Klaipėdos universiteto Teatro režisūros ir Bornmuto menų universiteto (Anglija) animacijos specialybės absolventė, įgijusi praktikos lėlinės animacijos užsienyje ir kurios kurti animaciniai filmai jau įvertinti apdovanojimais.

Spektaklyje persipins lėlės, objektai ir animacija, jo kuriamus pojūčius bei estetiką priartinantys prie naujųjų technologijų kuriamos tikrovės.

"Kadangi dirbu su animacija, pirmi kilę vizualiniai sprendimai buvo su ja susiję. Net buvo kilusi idėja scenoje pastatyti praksinoskopą, kaip kelionės simbolį. Tačiau daugiau kalbantis su režisiere, sprendimai vis labiau artėjo prie labiau simbolinio, metaforinio vizualumo. Idėjos objektams ir kaip jie turėtų atrodyti kilo iš daugybės pokalbių, režisierės vizijų ir vizualių įkvėpimų, dalis jų atkeliavo iš Landsbergio knygos, kaip atspirties taško. Man teliko viską sujungti ir nukelti į kosmosą, kurio gamybos principą naudojau ir savo debiutiniame animaciniame filme "Paskutinė stotelė – Mėnulis". Tai medžiagos nutaškymas dažais iš toli, kai dažai padengia medžiagą mažyčiais lašeliais, kurie sukuria žvaigždžių kosmose iliuziją", – kūrybinio proceso įspūdžiais dalijosi B.Sodeikaitė.

"Vienas Marcelio Prousto romano "Prarastojo laiko beieškant" veikėjų yra pasakęs: "Visada virš savo galvos turėk bent gabalėlį dangaus." Šiuo spektakliu aš ir noriu palinkėti nepamiršti pakelti akių į žvaigždes. Žemėje labai gera, bet pasaulis yra labai didelis ir įvairus. Linkiu atsiverti, neužsibūti savo mažuose pasaulėliuose, problemose, nesusireikšminti ir daugiau žiūrėti į dangų. Taip pat nebijoti suklysti. Arkliukas ir Varliukas spektaklyje suklysta, bet būtent per klaidą supranta, kad Žemė jiems yra labai brangi", – papildė G.Damanskytė.

Vardai ir veidai

Spektaklio "Alio alio, Žeme!" kūrybinė komanda: režisierė – Gintarė Damanskytė, dailininkė – Birutė Sodeikaitė, aktoriai – Mindaugas Černiauskas, Laima Strazdauskienė ir Jolita Ross. Premjera – rugsėjo 22 d. 12 val., spalio 13 d. 12 val., 28 d. 12 ir 14 val.