- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
-
Kai menas ir publika virsta „du viename“
Prieš dvi savaites Kaune vykusiame meno vadybos platformos "Arthesis" ir galerijos "Meno forma" organizuotame renginyje "(Plat)forma‘15" buvo pristatoma jaunųjų ir profesionaliųjų menininkų kūryba. Ši iniciatyva subūrė kūrėjus, skatino bendradarbiavimą tarp kolekcininkų, meno žinovų. Nuolat skubame, didžiąją savo laiko dalį skiriame bendravimui telefonu, elektroniniu paštu, susipažįstame socialiniuose tinkluose, tad užmegzti gyvą dialogą su menininku, kolekcininku ar meno žinovu – didelė vertybė.
Dviguba ekspozicija
Kaskart atrasdamas vis naujas erdves, žmogus pabuvoja galybėje vietų, kuriose įgyja skirtingų patirčių. Vienur jis nori užtrukti, iš kitų sprunka. Kas lemia tokias jausenas? Gal tai, kad kasdien keliaudami savu maršrutu pakeliui vis ieškome savosios, vidinės, erdvės atspindžio? Jei pasiseka jį atrasti, įžiūrėti, aplinka tampa maloni, jauki ir nevaržanti. Savaip erdves supranta menininkai. Dažnam jų ji tampa neišsemiamu inspiracijų šaltiniu, individualiai perteikiamu meno kūriniuose.
Ne mažiau svarbus ir kūrinio bei erdvės santykis. Kaip meno kūrinys geba transformuoti erdvę, ją įprasminti, lygiai taip pat ir erdvė gali papildyti kūrinį arba jį sunaikinti. Kartais dialogas tarp darbo ir jį priėmusios aplinkos tiesiog neįvyksta, žiūrovai lieka nesupratę kūriniu perduodamos menininko žinutės.
Galerijos "Meno forma" erdvė nėra įprasta. Joje visuomet gali išvysti paveikslų – vaizdų iš čia pat esančios iš gatvės, matomų per milžiniškus langus (dauguma galerijų yra aklinai uždaros it kubai). Tad suderinti eksponuojamus meno kūrinius su nuolat kintančiais gatvės kūriniais nebuvo paprasta. Ypač kai parodoje dalyvavo per 30 kūrėjų, atstovaujančių skirtingoms meno rūšims (tapybai, grafikai, skulptūrai ir kt.).
Renginį papildė ir grafikos dirbtuvės, kurias vedė menininkės Eglė Simonavičiūtė ir Toma Šilinaitė. Jose kiekvienas parodos lankytojas galėjo atskleisti savo fantaziją, pasitelkdamas grafikos raišką ir sukurdamas savo kūrinį.
Tiesa, lankytojai nebuvo itin kūrybiškai nusiteikę, jie maloniau vaikštinėjo apžiūrinėdami profesionalių kūrėjų darbus, juose ieškodami įkvėpimo – ir, matyt, drąsos. Tiems, kas nepasitikėjo savo jėgomis kūryboje buvo siūloma įsigyti menininkų kurtų estampų, autorinių atvirukų, mažosios grafikos kūrinių.
Kūrybos ambasadoriai
Kiekvienam jaunam ir profesionaliam menininkui galerijos erdvėje buvo išskirta po nedidelį plotą, kuriame buvo pristatyti profesionaliai atrinkti kūriniai, reprezentuojantys jų kūrybą. Darbų būta išties įvairių, tačiau jie darniai susiliejo į bendrą ekspoziciją, leidžiančią žiūrovui susipažinti su šiuolaikinio meno tendencijomis.
Dinamiškais kūriniais, atskleidžiančiais akimirkos nuotaikas, įspūdžius, kylančius stebint aplinką, balansavimu tarp realaus ir abstraktaus motyvo žavėjo tapytoja Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė. Jos drobėse vyrauja neužbaigtumas, paliekantis vietos žiūrovo interpretacijai ir sąsajų paieškai.
Jaunajai kartai atstovavo Simona Lukoševičiūtė – savo darbams įkvėpimo ieškanti taip pat ir kasdienėje aplinkoje, atrastus motyvus laisva plastikos kalba perpasakojusi žiūrovui, suteikdama jiems naujų prasmių ir skatindama gilesnį, jautresnį stebėtojo žvilgsnį.
Mykolė Ganusauskaitė ekspozicijoje pristatė minimalistinės estetikos tušu lietus kūrinius, kuriuose fiksuojamas akimirkos trapumas, ir sodrius potėpiais bei faktūromis tapybos darbus, kuriuose sujungė piešinį ir tapybinių dėmių plastiką.
Menininko Dariaus Rakausko eksponuotose nedidelio formato drobėse spalvinė gama artima klasikinei lietuvių tapybai. Papildydamas ją savita plastikos raiška, tapytojas kūrė mįslingus peizažus, kuriuose reali erdvė prisipildė individualių kūrėjo pajautų.
Ieškojimai ir atradimai
Eskstremali, neretai nepatogi – tokia jaunosios tapytojos Donaros Manuk tapyba. Aiškūs, drąsūs potėpiai, paveikslų erdves užpildančios dinamiškos kompozicijos, aštrios spalvos, atspindėjo šios menininkės temperamentą.
Justė Svirskaitė, drobes dengianti fluorescencinėmis spalvomis, derindama jas su grafišku piešiniu, kūrė savitą estetiką, perteikiančią vaizduojamų pramoninių erdvių šaltumą.
Slapyvardžiu Shaltmira prisidengusi menininkė eksponavo iliustracijas primenančius tapybos darbus, atspindinčius šiuolaikinio pasaulio virsmus.
Povilas Ramanauskas perteikė tapybos ribų paieškas: savo tūriniais objektais jis suobjektino pačią tapybą ir jos rezultatą – paveikslą. Trijų dimensijų darbus žiūrovai galėjo perskaityti ir kaip paveikslus, ir kaip objektus.
Menininkas Vulovak žaidė formomis asociatyviais simboliais. Jo minimalistinius kūrinius sujungė vienas bendras elementas – drobė, suteikė galimybę į tapybą žvelgti plačiau ir konceptualiau.
Skaidrias, daugiasluoksnes akvareles eksponavo menininkas Eugenijus Nalevaika. Meistriškai nulieti, daugiaprasmiai kūriniai priminė vitražus ir stebino precizišku išbaigtumu.
Jaunoji tapytoja Rosanda Sorakaitė minkštais, švelniais akvarelės potėpiais popieriuje fiksavo kasdienius atradimus, kalbančius apie žmogaus būtį, vertybes ir ryšį su jį supančia aplinka.
Atpažįstama ranka
Eugenijus Varkulevičius liko ištikimas savo stilistikai. Parodoje eksponuoti jo tapybos darbai artimi akvarelės raiškai. Spalvinės dėmės, dengiančios drobių paviršių, susimaišo tarpusavyje, kurdamos voratinklius, į kuriuos papuolęs žiūrovas abstrakčiose formose, dažų nubėgimuose bando ieškoti asociacijų, leidžiančių perskaityti paveikslus.
Skulptūrai parodoje atstovavo maestro Leonas Strioga, kurio savitas braižas pažįstamas kiekvienam menu besidominčiam žiūrovui. Abstrahuotų formų skulptūros, papildytos realistiniais rankų motyvais, leido žiūrovui pačiam nuspręsti, kur link kreipti savo mintis.
Skulptorius Gediminas Pašvenskas Lietuvos meno lauke dar nėra itin žinomas, tačiau originalios, šmaikščios, išbaigtos jo skulptūros sulaukė nemažo susidomėjimo. Kūriniuose jungdamas tradicines ir netradicines medžiagas, į pirmąjį planą iškeldamas konceptualias kūrinių idėjas, jaunasis menininkas savitą raišką papildė nemaža ironijos doze, išreiškiančia kritišką kūrėjo žvilgsnį ne tik į jį supantį pasaulį, bet ir į save.
Grafikas Edmundas Saladžius išliko šmaikštus, pastabus, nenutolo nuo šiandienio pasaulio aktualijų. Egidijus Rudinskas jį inspiruojančius motyvus apipynė smulkiais, kantrybės ir atsidavimo kūriniui reikalaujančiais grafiškais raštais. Menininko kurti siurrealistinio pasaulio vaizdai kurstė žiūrovų fantazijas.
Be minėtų menininkų, parodoje buvo eksponuoti Ramūno Čeponio, Dominyko Gutausko, Živilės Labutytės, Luko Mykolaičio, Akvilės Poškutės, Kristinos Sereikaitės darbai.
Žvelgiant į renginyje dalyvavusio menininkų kūrinius vėrėsi įvairios erdvės. Vienose žiūrovas galėjo jaustis išties jaukiai, kitos skatino ieškoti ir atrasti, o gal net prieš pat nosį užtrenkė duris, nenorėdamos įsileisti. "(Plat)forma’15" priminė: kiekvienas kūrinys – tai vis kitokios patirties perteikimas, kuris gali nuspalvinti kasdienybę, padėti atrasti joje netikėčiausių dalykų. Svarbiausia sąlyga – nebijoti keisti savo dislokacijos vietos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Černobilyje“ vaidinęs ir Kaune kuriantis aktorius P. Jatkevičius: svarbu nebūti tik atlikėju
Iš Vilniaus kilusį jauną aktorių Povilą Jatkevičių kūrybiniai sumanymai vedžioja įvairiais keliais. Seriale „Černobylis“ ir filme „Nova Lituania“ vaidinusį menininką noras kūrybiškai eksperimentuoti atvedė ir...
-
Kasdienybės labirintų klasta: kas užmigdo milžinų budrumą?
Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų "Facebook" paskyra galėtų virsti savotiška teatro scena? Komentarai – scenarijumi, o srautu perduodami įvykiai – mizanscenomis, kurias norima linkme pakreipiate jūs patys? Naujų patirči...
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?23
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti7
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...