Ką reiškia aktoriams įkūnyti istorines asmenybes?

Albinas Budnikas

Stanislovas Čėsna – Sasnavos klebonas

Tai antras mano vaidmuo dirbant kartu su režisieriumi G.Padegimu. Pirmą kartą, irgi kleboną (Juozą Tumą-Vaižgantą), vaidinau spektaklyje JAH. Tai tarytum šio vaidmens tęsinys. Teatre dirbu jau 52-ą sezoną, su G.Padegimu esame pažįstami mažiausiai apie dvidešimt metų. Kuo jis man įdomus kaip režisierius? Tuo, kad jo pasirinktos temos yra nukreiptos į žmogaus vidų, į sielą ir jos tobulinimą. Tai ypač svarbu dabar, kai teatrai eina formos paieškos keliu. Kai ieškoma ypatingų efektų, dominuoja noras kažką padaryti įdomiau, geriau, ir vidinė žmogaus pusė lieka kažkur tai nuošaly. Įdomu, kad režisierius imasi ne tik tai tokios medžiagos, kaip, tarkim, Thorntono Wilderio dramaturgija, bet jam įdomi ir Lietuvos istorija, ir jos garsios asmenybės. Šiuo atveju jis pasirinko K.Grinių. Pernai buvo minimas jo jubiliejus, bet režisieriui labiau rūpi ne jis, o prezidento vidinė asmenybė. Kodėl jis taip gyveno? Kodėl šito siekė? Man labai džiugu, kad ir aš dalyvauju kuriant šią istoriją. Sasnavos klebonas su K.Griniumi yra bičiuliai, seni draugai. Vaizduojamas kalėdojimas, kur mano veikėjas ateina padėkoti K.Griniui už jo gyvenimo būdą – demokratijos skelbimą ir pagarbą žmogui. Tai, kad liečiamos šios temos, mane labai jaudina ir kaip žmogų, ir kaip aktorių.

Kristina Kazakevičiūtė

Žmogysta

Mano vaidmuo Žmogysta atspindi to meto varguomenės požiūrį į amžinus klausimus – sąžinės, tiesos, netiesos, išdavystės, naudos. Nors yra tik trumpas epizodas, kuriame ji pasirodo, vaidmuo labai emocionalus, atskleidžiantis lietuvių vidinę rimtį, vidinį korektorių. Tai lietuviai turėjo labai stipriai, ir ta skausmo ir mirties baimė neužgoždavo pirminių dalykų, kurie žmoguje yra turbūt iš Aukščiausiojo. Žmogysta turi išduoti K.Griniaus šeimą, ji pasakoja, kad ją sušaudys kaip žydus, jeigu ji neišduos, bet ji vis dėlto pasirenka mirtį. Režisierius šiuo personažu norėjo atskleisti tuometį Lietuvos laikmetį, bei, žinoma, ir tai, kad jis buvo ir puikus gydytojas. K.Grinius pasisakė už demokratiją, buvo teisingas žmogus, bet kas buvo aplink jį, kas jį supo? Tai buvo ir sesuo, ir žmona, ir sūnus, ir sūnėnas, ir tokie veikėjai kaip Žmogysta. Iš to ir susideda jo asmenybė. Tai laiką pralenkęs prezidentas – gal net visu šimtmečiu. Tai žmogus, kuris ne tuo laiku ir ne toje vietoje pradėjo skelbti tas idėjas, kurios gimsta dabar.