Įsimintiniausias šokio atlikėjas gyvena Kaune

ŠŠA pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė, paklausta apie būtinybę švęsti ir apdovanoti kūrėjus bet kokiomis sąlygomis, teigė, kad šiuo ypač sudėtingu metu daugybė menininkų jaučiasi atsidūrę finansiniame ir moraliniame užribyje, todėl būtina priminti, koks svarbus ir reikšmingas jų darbas ne tik šokio bendruomenei, bet visuomenei apskritai. "Apdovanojimai kūrėjams yra tarsi vitaminai, suteikiantys jėgų ir energijos dirbti toliau", – sakė ji.

Įvertinimas suteikia jėgos

Choreografas, šokėjas, kultūrinių ir pedagoginių iniciatyvų autorius M.Pinigis meninę karjerą pradėjo Kauno šokio teatre "Aura". Šiandien jis pats yra subūręs šokio trupę "Nuepiko", su kuria vykdo savitos raiškos, sveikos ironijos, socialines temas kvestionuojančius šokio projektus.

"2019-ieji kūrybine prasme buvo derlingi, itin įvairūs: šokau "Dansemos", "Šeiko šokio teatro" ir "Nuepiko" premjerose. Pastaroji, regis, netiesiogiai išpranašavo sergančią, degančią visuomenę", – pastebėjo M.Pinigis.

Gautas įvertinimas jam – pastangų, indėlio, kurį kasdien palieka repeticijų salėje, kūrybinių ieškojimų ir atradimų pripažinimas. "Labai džiaugiuosi ir tuo, kad šis, kaip ir ankstesni apdovanojimai stiprina šokio pozicijas Kaune, suteikia daugiau jėgų palaikyti šokį visose struktūrose", – teigia įsimintiniausiu metų šokėju išrinktas kūrėjas.

Karantinas menininko pernelyg neišmušė iš vėžių. Daugelį metų, nepriklausomai nuo vietos ar aplinkybių, kas rytą jis praktikuoja savo judėjimo metodus, eksperimentuoja. Tik pradžioje buvo sunku apsiprasti su staiga sustojusiu profesiniu ritmu, tačiau kai ką atpirko naujos patirtys.

"Pavyzdžiui, "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" iniciatyvos šokti po daugiabučių langais įgyvendinimas. Pamatęs mano šokį stebėjusių žmonių veidus, pajutau jų kultūros, meno alkį, supratau, kaip tai džiugina laikotarpiu, kai beveik visa pasiekianti informacija apsiriboja viruso tema", – sakė šokėjas.

Iškovota ramybė

Įsimintiniausia choreografe komisija išrinko Klaipėdoje kuriančią menininkę A.Šeiko, pripildžiusią šiuolaikinio šokio visas uostamiesčio erdves – aikštes, bažnyčias, autobusus.

Pastarieji metai A.Šeiko ypatingi – šįmet ji tapo viena iš "Metų klaipėdietės" konkurso finalininkių ir buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui (ceremonija vis dar laukia leidimo įvykti) už spektaklį "Oneiro".

Pati menininkė svarbiausiu pasiekimu vadina strateginio projektinio finansavimo suteiktą galimybę išlaikyti nuolatinę šokėjų trupę. "Tai tarsi pagaliau išsikovotas gabalėlis ramybės po mano ir bendražygės Godos Giedraitytės 15 metų sunkaus darbo periferijoje, kai ne kartą viskas atrodė beviltiška ir nereikalinga, bet visuomet nugalėdavo fanatiškas tikėjimas menu ir noras kažką pakeisti, – sako menininkė. – Tokios sąlygos nuolat vertė save moblizuoti, būti pasiruošusioms ieškoti išeičių, išlaikyti lankstų požiūrį." Ji mano, kad būtent dėl šios priežasties nuo karantino ypač kenčiantis nevyriausybinis kūltūros sektorius nepristinga idėjų, kaip palaikyti menininkus, kaip prasmingai perkelti sąlygų netekusiems projektams gautus pinigus į naujas, naudingas, eksperimentines veiklas.

Į apdovanojimus A.Šeiko teigia reaguojanti atsargiai: "Savos bendruomenės pripažinimas yra be galo svarbus – jis nėra atsitiktinis, nes vertina viską matantys, sekantys ir žinantys žmonės, prieš kuriuos neapsimesi ir nepasislėpsi. Drauge į viską žiūriu atsargiai – kad ir kaip džiugintų pripažinimas, žinau, kad atsipalaidavusi ir nusprendusi, kad kažką jau pasiekiau, pateksiu į spąstus. Labai svarbu nuolat laikyti pulsą ir neatsipalaiduoti netgi patekus į plėsti veiklą leidžiančias sąlygas."

Laurai už novatorystę

Trečiasis kasmetinis apdovanojimas – Vitos Mozūraitės premija, pavadinta šviesaus atminimo ryškiausios Lietuvos šokio kritikės vardu – skiriamas už naujus požiūrio kampus siūlančią, ribas perbraižančią veiklą.

Anot premiją teikiančios komisijos (Lietuvos šokio informacijos centro, Šiuolaikinio šokio asociacijos, Scenos meno kritikų asociacijos ir paskirų profesionalų), V.Mozūraitė niekuomet neapsiribojo viena sritimi ir stengėsi Lietuvos kultūroje pastebėti kuo daugiau šviesos blyksnių, todėl apdovanojimu siekiama pagerbti reiškinius ir žmones, kurių dėka šokis praauga patį šokį.

Šįmet premija atiteko kūrėjai, pripažintai ir įsimintiniausia choreografe – A.Šeiko. Įvertintas jos nenuilstantis darbas palaikant šiuolaikinio šokio bendruomenės pulsą Klaipėdoje, tęstiniai tarpdisciplininiai projektai, dėmesys socialinės atskirties grupėms ir, kaip minėta, visiškas tradicinių erdvių nepaisymas, suvokiant šiuolaikinį šokį kaip meną, pirmiau gimstantį ne scenos dėžutėje, bet bendruomenėje.

"Vita mano kūrybiniame kelyje yra vienas kertinių žmonių. Nepaisant jos aštrumo ir atvirumo, pastebimų ir recenzijose, ji visuomet sugebėjo palaikyti jaunus kūrėjus, padrąsinti juos perlipti per savo klaidas ir eiti toliau. Ji mylėjo mus visus, sirgo už šokio lauką ir norėjo, kad kartu tobulėtume. Pati šiandien girdžiu savo kolegas, neatsistebinčius mano noru palaikyti jaunus žmones ir skatinti juos kurti – manau, prie to stipriai prisidėjo Vitos pavyzdys", – šokio kritikę prisimena A.Šeiko.