Grietinėlė Kauno filmų gerbėjams (išskirtinis interviu)

– Ar galima teigti, kad šiemetė festivalio programa, pvz., Kaune rodomais filmais, tarsi nori pabrėžti tai, kas buvo pirmiau, akcentuoja tą pirmąją bangą, nuo kurios viskas prasidėjo: tai pirmasis savo technika revoliucinis King Kongo filmas, pirmasis antikarinis, pacifistinis filmas, R.L.Stevensono ekranizacijų ištakos, J.Renoiro įtakingoji neorealistinė stilistika ir pan.?

– Taip, "Pirmoji banga" ir pernai, ir šįmet koncentruojasi į tą patį laikotarpį, ir, nors nežinau kaip tolesnėje veikloje šis laikotarpis bus išlaikytas, kol kas neplanuojame jo plėsti. Kino iki naujųjų bangų, o dar tiksliau iki neorealizmo, buvo galybė ir labai įvairaus. Ir mūsų programa tai nori pabrėžti. Ankstyvojo kino (šiuo atveju iki Antrojo pasaulinio karo) spektras yra labai platus, nors dabartinis žiūrovas dažnai prisibijo mūsų filmų amžiaus ir remdamasis stereotipais jaučia, kad gal nepajėgs jo suprasti, tačiau neplanuojame nieko keisti. Netgi tokioje nedidelėje keturių filmų programoje Kaune žiūrovas gali rasti labai platų spektrą. Tiek nacionalinių mokyklų prasme, tiek, akivaizdu, žanrine. Nieko nuostabaus, kad kone kiekvienas festivalio filmas turi užuominą į vienokį ar kitokį postūmį į vėliau susiformavusią kino kalbą.

– Kalbant apie senąjį, nebylųjį kiną, kino klasikos peržiūrą visuomet aktualus klausimas, kaip tai bus žiūrima, turiu omenyje ne tik kino teatro ekraną ir šio festivalio pas mus atgaivintą gyvos taperio muzikos akompanimentą – istoriškai neatskiriamą nebyliojo kino dalį, bet ir pačią filmo medžiagą, kino juostą. Vilniuje, galbūt dar Kaune, yra išlikusi reta galimybė rodyti filmus iš kino juostos. Ar jūsų festivalis turi tikslą atgaivinti šį dabar, mūsų laikais, jau gana sudėtingą techninį procesą?

Kone kiekvienas festivalio filmas turi užuominą į vienokį ar kitokį postūmį į vėliau susiformavusią kino kalbą.

– Vilniuje galimybės rodyti iš kino juostos yra kiek geresnės nei Kaune. Pagal išankstinę programą Vilniuje turėjome rodyti (nors ir nepavyko laiku juostų gauti) vieną 35 mm juostos filmą, o paskutinis seansas buvo performatyvus pilnametražis "Super8 mm" seansas. Nieko nuostabaus, kad dėl finansinių galimybių dažniausiai renkamės skaitmenines aukščiausios kokybės kopijas, bet kaip ir visi kiti archyvinio kino festivaliai, mylime kino juostą ir stengsimės ją rodyti kuo daugiau. Kaune šiuo metu "Romuvai" laikinai palikus kino teatrą Laisvės alėjoje tokios galimybės taip pat susiaurėjo. Žinodami tai, dėliojome ir Kauno programą. Kad ir kaip būtų, mūsų manymu, keturi Kauno filmai yra geriausi – tai festivalio grietinėlė. Vienas už kitą geresni.

– Šiemet muzikantai įvairesni, pvz., be pianino įtrauktas ir saksofono akompanimentas. Ar sunku rasti mokančių ir mėgstančių improvizuoti muzikantų, besidominčių ir kino istorija, vizualiaisiais menais?

– Taperių paieškos nebyliųjų filmų akompanavimams pas mus užima neįtikėtinai daug laiko. Nors entuziastų nedaug, jų rasti vis pavyksta, bet kalbant apie profesionalesnius, o ypač klasikinio akompanavimo taperius, nemažai pianistų negali / nenori tam skirti laiko, nes ruošimasis filmui yra mažai atsiperkantis, fiziškai sekinantis ir daug jėgų reikalaujantis darbas. Taip metai po metų tikimės suburti žmonių, kurie savo noru / meile nebyliajam kinui ir noru tapti kuo geresniu taperiu keltų nebyliojo kino akompanavimo kokybę Lietuvoje. Dauguma pavienių nebyliojo kino projektų suteikia atsitiktinius darbelius įvairios stilistikos muzikantams, bet neinvestuoja į jų talento auginimą būtent šioje srityje. Rasti šiuos muzikantus visada sunku, kad ir jie būtų patenkinti, ir mes, bet kol kas nusivylimų neturime. Saksofono akompanavimo integravimas viename Vilniaus kino seansų (filmas buvo rodomas iš nedidelio formato juostos) suteikė performatyvumo aspektą. Akompanavimo sprendimai visada atsiremia į patį filmą.

– Šiemet festivalio programos spektras apima apie 20 metų (1914–1933). Ar tai planuota sąmoningai, kodėl? Ar ateityje neplanuojate įtraukti ir kitų periodų iš kino istorijos, pvz., film noir?

– Programos metų spektras dar filmų atrankos pradžioje būna platesnis, bet stengiamės neperlipti Antrojo pasaulinio karo datos. Dėl minimo film noir, didžioji dalis šio žanro jau perkopia laikotarpį, į kurį koncentruojasi festivalis. Bet žinoma, šio žanro užuomazgos jau buvo kone praėjusio ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Atvirai kalbant, šįmet buvome nusižiūrėję vieną film noir stilistikos filmą, bet jo atsivežti neleido galimybės. Jei užsispirsime, galime turėti didesnių vilčių jį atsivežti kitąmet. O atsakydamas į klausimą dėl metų, norėčiau tiesiog paminėti, kad konceptualiai ribojame savo programą laikotarpiu, kuriame pilna visko yra šimtai, jei ne tūkstančiai gerų filmų. Reikalo plėstis į vėlesnius periodus nėra, o jei ir kiltų tokia idėja, būtų sunku apibrėžti, kaip plačiai tai norime daryti.