G. Rossini „Turkas Italijoje“: ryškioji scenos novatorių iš Estijos versija

Klasika nūdienos kontekste

Naujoji opera – bendras Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos koncertinės įstaigos "PromFest" projektas. Šis vardas reiškia tarptautinį operos festivalį, nuo 1996-ųjų kas dvejus metus vykstantį Pernu mieste Estijoje. Festivalio tikslas – adaptuoti įvairius kūrinius taip, kad pavyktų pasiekti jauną, atvirą ir netikėtumus klasikiniame žanre mėgstantį žiūrovą.

Pagrindinius vaidmenis spektakliuose atlieka Klaudios Taev konkurso laureatai iš įvairių šalių. Renkantis būsimojo pastatymo medžiagą, solistams suteikiama absoliuti laisvė. Taip pat siekiama bendradarbiauti su vis naujais režisieriais.

Šiais metais kūrybinę estų trijulę sudaro projekto meno vadovas ir dirigentas Erkis Pehkas, režisierius Andrus Vaarikas bei scenografijos ir kostiumų dailininkas Madis Nurmsas.

Kalbėdamas apie būsimą spektaklį E.Pehkas skaičiavo, kad tai penktasis pastatymas Lietuvoje, bendradarbiaujant su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru.

"Atveždami "PromFest", siekiame keisti požiūrį į operos meną, nusistovėjusį klasikinės muzikos žanrą, norime parodyti, kad ir čia atsiranda avangardinis impulsas, reaguojama į šių dienų kontekstą. Iš pramoginio turinio išaugama, pereinama prie eksperimentavimo, siekio kurti tvaresnę išliekamąją meninę vertę, todėl esame linkę priimti įvairių šalių atstovų kūrybines įžvalgas. Mums svarbu girdėti ne tik dainuojančių solistų balsus, bet ir jų mintis bei idėjas", – sakė kūrėjas.

O idėjų statant šią operą, regis, būta spalvingų, nes marga ir naujosios operos kūrybinė komanda: Sargis Bazhbeukas-Melikyanas (Armėnija), Giedrius Prunskus, Joris Rubinovas, Hanna Tverdova (Ukraina), Gabrielė Bukinė, Taras Berezhansky (Ukraina), Žygimantas Galinis, Jurijus Rostockis (Rusija), Mindaugas Jankauskas, Kamilė Bonté, Ieva Goleckytė, Vladyslavas Tlushchas (Ukraina) ir Andrius Apšega.

Meilės penkiakampis

G.Rossini komiškos operos "Turkas Italijoje" premjera įvyko 1814 m. rugpjūčio 14 d. Milano "La Scala" teatre. Čia pasakojama apie Neapolyje gyvenantį poetą Prosdocimo. Jis kenčia nuo kūrybinės sausros, todėl nusprendžia ieškoti šmaikščių įspūdžių realiame gyvenime, kurie taptų atspirties tašku jo naujai komedijai.

Netikėtai Prosdocimo čigonų stovykloje sutinka sumišusį seną bičiulį Don Geronio, ieškantį būrėjos, galinčios delne perskaityti jo ateitį. Sumanioji čigonė Zaida tik pasijuokia iš naivuolių vyriškių. Tačiau čigonės suintriguotas Prosdocimo išsiaiškina jos pačios praeitį. Pasirodo, Zaidai dėl melagingo kaltinimo neištikimybe teko bėgti iš princo Selimo haremo. Zaida siaubingai sielvartauja, nes tebemyli princą ir trokšta pas jį grįžti. Prosdocimo pasižada padėti čigonei susigražinti laimę.

O bičiulio Geronio jauna koketiška žmona Fiorilla, pavargusi nuo vedybinio gyvenimo rutinos, mėgaujasi besikeičiančių meilužių teikiamais malonumais. Kaip tik tuo metu į Neapolį atplaukia žavingas ir turtingas turkas. Rytietis iškart pastebi gražuolę Fiorillą, o ji, pajutusi naujos aistros potencialą, kviečia turką pas save į namus išgerti kavos. Jos vyro Don Geronio ir meilužio Narciso siaubui turkas sutinka pas Fiorillą pasisvečiuoti – "išlenkti puodelio". Tačiau Prosdocimo sužino, kad šis turkas – princas Selimas – sielvartaujančios čigonės Zaidos gyvenimo meilė.

Prosdocimo suvokia, kad netikėtai subūrė tobulą personažų komandą savo naujajai komedijai. Čia ir prasideda meilės penkiakampio žaidimas.

Librete veikiantis meilės penkiakampis perkeliamas į šiandieną, tiksliau – į TV realybės šou erdvę.

Tarsi realybės šou

Būsimasis šio kūrinio pastatymas Kaune žiūrovus nustebins modernia klasikinės operos versija. Tai bus kokybiška, bet sąmoningai kičinė istorijos adaptacija. Librete veikiantis meilės penkiakampis perkeliamas į šiandieną, tiksliau – į TV realybės šou erdvę. Spektaklio metu solistus sekios kameros, didžiuliai ekranai tiesiogiai transliuos personažų išgyvenimus, jų sintetinių santykių peripetijas.

Scenoje bus gausiai naudojamos medijos, kuriamas daugiaplanis vizualumas. Šiomis priemonėmis išgaunamas sceninis vaizdų koliažas, sustiprinantis paviršutiniškumo, persaldinto dramatizmo įspūdį. Operos solistai ir choro artistai įkūnys realybės šou veikėjus (prodiuserių marionetes), nebesugebančius atskirti tikrovės nuo fikcijos. Ekranas čia pradeda funkcionuoti kaip esminis ir vienintelis portalas į realybę.

Tai aliuzija ir į karantininę tikrovę, kai mes patys buvome priversti savo gyvenimus stebėti tik iš šalies, kai ne savo noru užsidarę tarp keturių sienų kūrėme savąjį realybės šou. Tad opera "Turkas Italijoje" reaguoja į globalią problematiką ir stengiasi klasikinį kūrinį pritaikyti dabartinei situacijai.

Paklausti, kaip sekasi dirbti su "PromFest" projektu, solistai sutartinai atsako: pastatymas ypač sustiprino kolektyvo santykius, o atmosfera scenoje panašesnė į šventę nei į darbą. "Šioje operoje visi kolegos panašaus amžiaus, jaučiamės mažiaus susikaustę, atsiranda laisvumo impulsas", – sako Zaidos vaidmenį atliekanti I.Goleckytė.

"Tuomet ir komiškesnes situacijas lengviau suvaidinti", – kolegei antrina Fiorillą įkūnijanti G.Bukinė.

Ž.Galinis, vaidinantis Don Geronio, pastebėjo: režisierius A.Vaarikas reikalauja nepersūdyti vaidmenų, nesistengti kurti dirbtinos komedijos – tiesiog atsipalaiduoti ir leisti komiškumui užaugti pačiam.

"Iš principo operoje veikiantys personažai taip pat nieko dirbtinai nejuokina. Jie yra tik paprasti žmonės, kurie patenka į komiškas situacijas", – sako Selimo vaidmenį atliekantis J.Rubinovas.

Nužudyti dvasiškai

Tai komiška istorija, tad nė vienas personažas nemiršta, sako E.Pehkas. "Savo interpretacijoje veikėjus mes "nužudome" dvasiškai, taip iliustruodami šaltakraujišką TV realybės šou tikrovę, kurioje prodiuseriai, žadėdami ilgametę šlovę ir populiarumą, iš naivių žmonių išsunkia jų energiją, talentus, o vėliau juos tiesiog išmeta gatvėn", – paralelių su nūdiena mato dirigentas.

Kūrybinė komanda ieškojo šiuolaikiškos, visiems lengvai suprantamos koncepcijos, kuri derėtų su originalia G.Rossini muzika. "Paradoksalu, kad jo laikais ši opera buvo laikoma popopera, o dabar tai – klasikinis kūrinys, suteikiantis meninės vertės intencionaliai kičinei siužeto linijai. Verta paminėti, kad nesunaikinome nė vienos kompozitoriaus natos, taip nusilenkdami jo talentui. Klasikinės muzikos ir sintetinės TV laidos formato sujungimas sudaro galimybių naujai operos formai. Jau 20 metų mūsų tarptautinio projekto siekis – kurti modernų teatrą moderniai publikai", – paaiškino pašnekovas.

Lietuvių solistai, apibūdindami savo personažų charakterius, sako, kad jie iš tiesų gerokai sumoderninti. I.Goleckytės Zaida, solistės žodžiais, nepanaši į tipišką čigonę, ji yra labai naivi ir natūrali. "Jos komiškumas atsiskleidžia per nesėkmingus bandymus bendrauti su anapusiniu pasauliu. Zaidą aš pavadinčiau šiuolaikine ekstrasense", – šypsosi solistė.

"Užtrukau, kol prisijaukinau Don Geronio personažą. Šiame "PromFest" pastatyme jis yra žymiai jaunesnis nei klasikiniame operos variante. Tačiau jo problemos išlieka visai ne jaunatviškos. Mano vaidmuo yra buffa personažas, tai juokdarys, turintis daug bėdų buityje, o visų tų nesėkmių priežastis jo žmona Fiorilla. Jį kankina nesėkmingi santykiai, seksualinė frustracija. Per savo asmeninę tragediją Don Geronio tampa komišku personažu", – nuogąstavo Ž.Galinis.

G.Bukinė pateisino Fiorillos personažą: "Ji yra absoliuti feministė, negalvojanti apie kitų jausmus. Fiorilla gyvenime teikia pirmenybę impulsui, bet ne sentimentalumui. Ji natūraliai nesuvokia, kad jos veiksmai gali skaudinti aplinkinius."

Selimas, anot jį įkūnijančio J.Rubinovo, mačo etiketę gavo vien dėl to, kad jam nereikia stengtis dėl moterų. "Jos pačios prie jo kimba it bitės prie medaus. Man taip pat teko perprasti tą pietietišką ramybę ir absoliutų pasitikėjimą savimi. Selimas nesistengia kurti problemų specialiai, tiesiog jo buvimas jų sukelia", – sako solistas. Jo teigimu, dirigentas E.Pehkas meistriškai traktuoja iš pirmo žvilgsnio sudėtingą G.Rossini muziką. "Mano manymu, G.Rossini buvo kaip kulinaras, jis gebėjo muziką susukti it makaronus ant šakutės. Greitu tempu ir labai gardžiai ausiai", – juokavo J.Rubinovas.

Kičas ir gyvenimas

Režisierius A.Vaarikas sako ilgai ieškojęs formato, kuris atlieptų G.Rossini libreto realijas šiandieniame kontekste. Tą akimirką, kai jau buvau bepasiduodąs ir ketinąs pranešti, kad atsisakau dirbti su šiuo kūriniu, įvyko nušvitimas.

"Kas geriau gali iliustruoti kurioziškus žmonių santykius nei TV realybės šou? Pristačius idėją komandai, vienareikšmiškai nutarėme, kad libretas su tokia koncepcija puikiai dera. Taigi, šios operos tikslas – atskleisti žmonių naivumo ir noro greitai išpopuliarėti, pradėjus "vaidentis" televizijos ekranuose, ironiją, – sako A.Vaarikas. – Viso spektaklio metu vyraus sarkastiškas požiūris į bukinančio turinio laidas, kurių dalyviai suleidžiami į patogumais ir pramogomis aprūpintą bei dailiai apipavidalintą aptvarą, o prodiuseriai žaidžia jų likimais. Bėda ta, kad tiek dalyviai, tiek žiūrovai prisiriša prie tokio pobūdžio laidų ir priima jas kaip tikrovę."

Išgirdęs žaismingai lyrišką G.Rossini muziką, intuityviai pajutau, kad scena turi nušvisti pasteliniu koloritu su fluorescenciniais akcentais.

Kadangi realybės šou yra neatsiejami nuo dirbtinumo, kūrėjai sąmoningai naudos ir fluorescencines spalvas, kurios kuria kičo įspūdį. "Juk net pats pavadinimas "Turkas Italijoje" skamba it laida apie kokį mačo!" – juokavo koncepcijos autorius.

Scenografija šioje operoje iš tiesų tarsi gyvena atskirą gyvenimą, scenoje žaidžiama su XX a. dešimtojo dešimtmečio stilistika: stilizuoti debesys primena pirmųjų kompiuterinių žaidimų estetiką, kabo spalvoti kupidonai, kurie atrodo it atklydę iš elektroninės muzikos festivalio, pakylos suformuoja baseiną, visur mėtosi ryškiaspalvių pripučiamų gelbėjimo ratų.

"Sceninį vizualumą visuomet kuriu pagal vieną taisyklę: muzika padiktuoja spalvas, spalvos – formas, o šios pavirsta į skulptūriškus objektus, – paaiškino M.Nurmsas. – Išgirdęs žaismingai lyrišką G.Rossini muziką, intuityviai pajutau, kad scena turi nušvisti pasteliniu koloritu su fluorescenciniais akcentais. Spalvų paletė įgavo dešimtojo dešimtmečio stilistiką, scenoje regimi geometrizuoti debesys inspiruoti žaidimo "Tetris", o paslaptingieji kupidonai kuria paralelinę istoriją."

Dailininko manymu, scenografija privalo turėti mistikos, ne tik tiesmukiškai iliustruoti sceninį veiksmą, todėl jis gausiai naudoja eklektiškus elementus, taip praplėsdamas galimą kontekstą.

"Kostiumai čia gan paprasti, kasdieniški – norėjosi išvengti teatralizuotos pompastikos. Nors ir gausu sintetikos, tačiau įkvėpimo šaltiniu vis vien išlieka gamta. Reziumuodamas galiu pasakyti, kad man labai svarbu išbaigtumas ir detalės. Juk tai pagarba scenai, artistams, o įdirbį jaučia ir žiūrovas", – pasakojo scenografas.

"Dailininkas M.Nurmsas kiekvieną solistą mato individualiai. Spalvinę gamą ir siluetus parenka ne tik pagal figūrą, bet ir pagal charakterį. Nespraudžia visų į bendrus rėmus. Jo kurti kostiumai suteikia išlaisvinantį jaukumą ir spinduliuojantį pasitikėjimą scenoje", – pastebėjo I.Goleckytė.

Ž.Galinis pokalbį vainikavo kvietimu: "Viliamės, kad žiūrovai priims šį drąsų pastatymą ir drauge galėsime mėgautis šiuo pozityviu užtaisu!"

Taigi, esate maloniai ir saugiai kviečiami pasinerti į fikcinį TV realybės šou, kurio metu skambės džiugiai pakyli G.Rossini muzika, scenoje netrūks kurioziškų situacijų, o spektaklio vizualumas privers pasijusti lyg vis dar būtumėte spalvingose vasaros atostogose. Nepraleiskite progos be perstojo nuoširdžiai šypsotis dvi valandas!

Premjera jau rugsėjo 8, 9 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas ERKI PEHKAS (Estija)

Režisierius ANDRUS VAARIKAS (Estija)

Dirigentas JONAS JANULEVIČIUS

Scenografas ir kostiumų dailininkas MADIS NURMS (Estija)

Chormeisterė RASA VAITKEVIČIŪTĖ

Choreografas ir režisieriaus padėjėjas DAINIUS BERVINGIS

Šviesos dailininkė KORNELIJA RIMGAILĖ KONDRATAVIČIŪTĖ

Videoprojekcijos ARGO VALDMAA (Estija)

SELIMAS, turkas, – Sargis Bazhbeukas-Melikyanas (Armėnija), Giedrius Prunskus, Joris Rubinovas.

FIORILLA, neapolietė, – Hanna Tverdova (Ukraina), Gabrielė Bukinė.

DON GERONIO, jos vyras, – Taras Berezhansky (Ukraina), Žygimantas Galinis.

NARCISO, jos meilužis, – Jurijus Rostockis (Rusija), Mindaugas Jankauskas.

ZAIDA, turkė, – Kamilė Bonté, Ieva Goleckytė.

PROSDOCIMO, poetas, – Vladyslavas Tlushchas (Ukraina), Andrius Apšega.

TV šou dalyviai – Kauno valstybinio muzikinio teatro choro artistai

Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras