Skirta jubiliejui

Spektaklį stato režisierė ir choreografė Anželika Cholina, muzikos vadovas ir dirigentas Julius Geniušas, dirigentas Virgilijus Visockis. Scenovaizdį sukūrė dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas, beveik visų A. Cholinos spektaklių bendraautoris, scenografas Marijus Jacovskis. Kostiumus aktoriams kūrė mados ir stiliaus įvaizdžio kūrėja, taip pat pastarųjų metų A. Cholinos bendražygė Olga Filatova-Kontrimienė.

Spektaklyje šoks teatro baleto trupės šokėjai ir Lietuvos tarptautinės baleto akademijos, ACH teatro Jaunimo trupės ir ansamblio „Lietuva“ artistai.

Šio pastatymo premjerą KVMT skiria Lietuvos baleto 100-mečio minėjimui. Būtent Kauno scenoje, Valstybės teatre 1925 m. gruodžio 4 d. savo veiklą pradėjo profesionalus lietuvių baletas, pakvietęs to meto publiką į Leo Delibes'o baleto „Kopelija“ premjerą.

Baletmeisterio Pavelo Petrovo pastatytas spektaklis, kuriame šoko ir pats choreografas, ir būsimosios Lietuvos baleto žvaigždės (Ona Malėjinaitė, Stasys Dautartas, Veronika Girniūtė, Bronius Kelbauskas ir kt.) susilaukė didžiulės sėkmės.

Sprendimai: muzikinis vadovas J. Geniušas intriguoja – išskirtiniai sprendimai „Karmen siuitą“ pavertė pilno metro spektakliu. / KVMT archyvo nuotr.

A. Cholinos vizija

Jubiliejui skirtą naująją „Karmen siuitos“ versiją istorinėje Kauno scenoje choreografė A. Cholina laiko išbaigtu kūriniu. Pasak jos, grįžimas prie šios istorijos suteikė galimybę tobulinti choreografinius sprendimus ir pateikti brandesnį požiūrį į šį legenda tapusį siužetą.

„Karmen istorija – tai kūrinys, kurį statydama nevalingai ir stipriai tapatinausi su pačia Karmen, nes man labai artima jos elgesio prigimtis – gyventi čia ir dabar, mylėti visa širdimi, niekam niekada neatiduodant brangiausio – savo laisvės", – sako A. Cholina.

Savo kūrybos kelyje jis vis sugrįždavo prie šios temos, nes, pačios žodžiais, niekada iki galo nebuvo patenkinta rezultatu. „Kaskart bandydavau „atrakinti“ ją iš naujo, kol suvokiau, kad pagrindinis šios meilės istorijos personažas yra jaunas kareivis Chosė, įsimylėjęs gaivališkąją Karmen, sujaukusią jo požiūrį į tyrą meilę. Todėl dabar, po 26 metų, sukeitus akcentus, papildžius šią istoriją Chosė mylimosios Mikaelos personažu ir pavertus spektaklį Chosė meilės tragedija, išaukštindama vyro gebėjimą mylėti, jaučiu, kad spektaklis pagaliau išsipildė“, – apie šį spektaklį sako kūrėja.

A. Cholina žada: „Tai bus vaidmenų spektaklis, kuriame patiems šokėjams įdomu dirbti – jie kurs konkrečius vaidmenis, o kai reikės – šoks kordebalete. Spektaklyje man būdinga maniera papasakosiu istoriją, kad ji paliestų žmones: šiandien daug kas stato „kažką“, nes statyti istoriją yra sudėtinga.“

Nauju žvilgsniu

A. Cholina dar 1999 m. pirmoji pasaulyje išplėtojo R. Ščedrino „Karmen siuitą“ iki pilno metro spektaklio ir parodė jį Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. KVMT „Karmen siuita“ taip pat statoma kaip pilno metro spektaklis. Čia choreografė naudojo papildomus muzikinius fragmentus iš G. Bizet operos bei flamenko stilistikos ir mušamųjų instrumentų intarpus.

Spektaklio muzikinės partitūros ypatybes atskleidęs spektaklio muzikinis vadovas Julius Geniušas pastebėjo: „Karmen siuita“ skamba apie 40 minučių, vakarui teatre užpildyti reiktų statyti šalia dar vieną baletą, kas dažnai ir yra daroma.

„Tačiau Anželikos mintis buvo tam tikrose vietose praplėsti skambesį logiškais pakartojimais, mušamųjų instrumentų intarpais. Taip pat įvesti labai svarbų Mikaelos personažą, jos muzikinė tematika neįtraukta į R. Ščedrino siuitą, – sakė J. Geniušas. – Taip atsirado papildomi numeriai – Mikaelos arija bei Mikaelos ir Chosė duetas, aranžuoti dirigento Jono Janulevičiaus. Tada nusprendėme pridėti labai populiarų ir reikšmingą operos „Karmen“ numerį – Segidiliją, jį R. Ščedrino stiliumi aranžavo dirigentas Martynas Staškus. Taigi, galima teigti, kad spektaklis buvo papildytas remiantis jau turima medžiaga.“

Papasakosiu istoriją, kad ji paliestų žmones: šiandien daug kas stato „kažką“, nes statyti istoriją yra sudėtinga.

J. Geniušas užsimena apie ypatingą A. Cholinos muzikalumą ir atkreipia dėmesį į režisierės gebėjimą įsigilinti ir iki galo išpildyti muzikinę spektaklio medžiagą.

Ištikimieji A. Cholinos talento gerbėjai žino, kad tai ne pirmasis ir net ne antrasis kartas, kai režisierė stato „Karmen“, ją vis akino mintis, kad dar ne viskas pasakyta, kažko dar trūksta, todėl tragedija ieškojo išrišimo choreografės pasąmonėje. Šį kartą matomas kardinaliai pasikeitęs Anželikos požiūris į legendinį pasakojimą, kuriame svarbus tampa ir Chosė. Ar tai reiškia, kad A. Cholina pagaliau atrado trūkstamą dalelę? Tai įmanoma sužinoti tik pamačius spektaklį.

Kūrinio metamorfozės

Už Karmen istorijos atsiradimą galime dėkoti gerai žinomam prancūzų rašytojui ir originalios novelės autoriui Prosperui Mérimée (1803–1870). Rašytojas buvo didelis kelionių ir kitų šalių kultūrų mėgėjas, tam tikrais atvejais netgi tyrėjas, todėl tikėtina, kad jo fantaziją galėjo paveikti žinomos ispanų damos papasakota neįprasta istorija apie kareivį, pamilusį merginą ir dėl meilės išklydusį iš doros kelio.

Dar neišdilus P. Meérimée atminimui, kūrybinę estafetę iš jo 1875 m. perėmė prancūzų kompozitorius G. Bizet (1838–1875), kuris, remdamasis novelės siužetu, sukūrė dažniausiai pasaulyje statomą operą „Karmen“. Tiesa, G. Bizet istoriją šiek tiek keitė: novelėje Karmen pragmatiška aštrialiežuvė vagilė, siekianti tiesiog išgyventi, o operoje ji tapo kerinčia „femme fatale“. Aišku, žiūrovai, pirmą kartą pamatę tokį realizmo persunktą spektaklį, šiurpo, bet jų nuomonė greitai pasikeitė ir netrukus opera išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Legendinę ir pasaulyje plačiai pripažintą baleriną Mają Pliseckają (1925–2015) kerėjo šios herojės gyvenimas ir tragiška lemtis. Balerinos noras šokiu atkurti jos gyvenimą scenoje įkvėpė jos vyrą kompozitorių R. Ščedriną (1932–2025) parašyti muziką pagrindinėmis G. Bizet operos temomis. Taip 1967 m. gimė „Karmen siuita“, kurią kompozitorius pavadino „G. Bizet muzikos laisva transkripcija styginiams ir mušamiesiems“. Jo įsitikinimu, G. Bizet muzika apibendrino literatūrinį Karmen įvaizdį – apie ją nebemąstoma be nuostabių operos melodijų, todėl jam kilo mintis sukurti transkripciją.

„Šiandien tai beveik pamirštas muzikos meno žanras, o kadaise buvo labai populiarus, – po kūrinio pristatymo plačiajai publikai pasakojo kompozitorius. – To liudijimai yra Johano Sebastiano Bacho [atliktos] Antonio Vivaldi smuiko koncertų transkripcijos, Ferenco Liszto ir Roberto Schumanno parašytos Niccolò Paganini kūrinių transkripcijos ar Fritzo Kreislerio, Ferruccio Benvenuto Busoni perdirbimai bei daugelis kitų. Teko spręsti, kokie simfoninio orkestro instrumentai galėtų įtikinamai kompensuoti operoje reikšmingą žmogaus balsą ir kokiais pavyktų geriausiai atskleisti G. Bizet muzikos choreografiškumą. Pirmuoju atveju geriausiai užduotį išsprendė styginiai, antruoju – mušamieji instrumentai. Taip radosi gana originali siuitos partitūros orkestro sudėtis: styginiai ir mušamieji...“

KVMT spektaklio metu mušamaisiais instrumentais gyvai gros net penki muzikantai, vienas jų – žinomas džiazo atlikėjas Arkadijus Gotesmanas.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje parengė ir premjeriniuose spektakliuose šoks: Karmen – May Jean Teo, Stefanija Nosovaitė ir Miglė Borodičaitė; Chosė – Martynas Čiučiulka ir Valerijus Osadčenko; Eskamiljas – Deividas Dulka, Yamato Matsui ir Valerijus Osadčenko; taip pat visi teatro baleto trupės artistai, Lietuvos tarptautinės baleto akademijos ir ACH teatro jaunimo trupės artistai bei ansamblio „Lietuva“ šokėjai. Dirigentas V. Visockis, scenografas M. Jacovskis, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas.