G. Markučio paroda: žmogaus nuolankumas dangaus didybės fone

Tapyba – tai išgyvenimas būvyje, kai kūnas tampa per silpnas gyventi kasdienybėje. Kai tekantys jos vaizdai tampa atspindžiais būto racionalumo ir įkūnija istoriją – spalvomis, formomis, potėpiais, sluoksniais pasakojamą drobių paviršiuose. Toji istorija galbūt neturi pradžios, o jos pabaigą tikriausiai numano tik Dievas, tačiau ji tęsiasi ir vystosi sulig kiekvienu nauju rytu, kai viskas aplinkui rodosi taip pat kaip vakar, tačiau sykiu kitaip.

65-erių metų jubiliejų žymintis iš Biržų kilęs, tačiau Kauno rajone gyvenantis ir kuriantis G.Markutis aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Personalinių parodų geografija taip pat plati, prasidedanti nuo sostinės ir besitęsianti Marijampolėje, Šakiuose, Juodkrantėje ir kt. Simboliškas sutapimas, kad Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykstanti personalinė dailininko paroda – dešimtoji.

"Pirmoji grupinė paroda "Miestai ir miesteliai", kurioje dalyvavau, vyko 2006-ųjų gruodį, ir buvo skirta Lietuvos vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 1 000-mečiui, o štai pirmoji personalinė paroda "Pavasario spalvos" įvyko lygiai po ketverių metų – 2010-aisiais. O paskui sekė paroda po parodos..." – prisiminimais pasidalija G.Markutis.

Retrospektyvinės parodos atidarymo metu, kuris vyks sausio 27-ąją, bus pristatytas ir dailininko darbų katalogas. "Gyvenimo paralelės" – katalogo pavadinimas sutampa su personalinės parodos pavadinimu. Jame bus sudėti visą mano kūrybinį laikotarpį žymintys paveikslai, kuriuose atsispindi mano, kaip tapytojo, augimas, formavimasis ir branda per du kūrybinės veiklos dešimtmečius", – trumpai pristato menininkas.

"Savo kūryboje teikiu pirmenybę emocinei spalvos galiai", – sako G.Markutis. Iš tiesų – pirmasis įspūdis, pažvelgus į kūrėjo drobes, – spalvų virpėjimas paveikslų paviršiuose: jų persidengimai, aštrūs kontrastai ar švelnūs susiliejimai, subtilūs, jautrūs toniniai perėjimai.

Žmogus šiuose paveiksluose sumažinamas, perteikiamas keliais abstrakčiais potėpiais, o šventieji nutapomi detaliai, su pajauta.

Dailininko vaizduojamuose gamtos motyvuose vyrauja dinamiškos žalios spalvos variacijos, perteikiamos smulkiais, ritmiškai judančiais potėpiais, kurie primena grafito štrichus, kruopščiai išdėliojamus paveikslų erdvėse, atskleidžiant gamtos gaivališkumą.

Abstrahuoti gamtovaizdžiai, kuriuose pasikartoja kelio, upės vaizdai, išreiškia tėkmę, judesį, kaitą – kelionę. Vaizdas drobėse nėra akivaizdus, ryškus – jis tarsi blaškomas vėjo, banguojantis, tačiau atpažįstamas, o tolyje regimi namų siluetai – ženklas, kad esama teisingoje kelionės kryptyje.

Religinės tematikos darbuose vyrauja šaltas (mėlynas) koloritas su kontrastingais spalviniais akcentais. Kompozicijų centriškumas išreiškia dvasinių vertybių svarbą žmogiškosios egzistencijos tėkmėje. Paveiksluose vaizduojamos ne tik biblinės scenos, šventieji, tačiau ir religinės šventės, priartinant visa tai prie kasdienybės, tačiau išlaikant pakilų vaizdavimo toną, kuriame svarbus žmogaus ir vaizduojamų motyvų dialogas, pokalbis.

Žmogus šiuose paveiksluose sumažinamas, perteikiamas keliais abstrakčiais potėpiais, o šventieji nutapomi detaliai, su pajauta. Kompozicijose daug smulkių detalių, pabrėžiančių dangiškojo pasaulio didybę, o žmogiškojo – nuolankumą.

G.Markučio tapybai pasirenkami motyvai tampa įtemptais lynais, kuriais dailininkas stengiasi pereiti, nepažiūrėdamas žemyn. Ir gyvenimas vyksta toliau. O išgyvenimas įgauna naujas formas.

Kas? G.Markučio paroda "Gyvenimo paralelės", katalogo pristatymas.

Kur? Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Garliava).

Kada? Sausio 27 d. 13 val.