Savaitę iki pat spalio 14 d. truksiantis menininkų gyvenimas galerijoje prasidėjo Y.Kobayashi performansu.

Projektų erdvėje pabirę vyksmo rekvizitai – skardinės dažų, balto popieriaus bloknotai, teptukai, voleliai, antspaudai su japoniškais hieroglifais, lipnios juostos ritiniai, kopėčios, tribūna-stalelis, pasas – žymėjo menininko minčių fragmentus iš kurių buvo kuriamas veiksmas, nukreiptas į esamojo – dabarties – momento tyrimą.

Y.Kobayashi per dvi valandas nuodugniai, nepamiršdamas pačių smulkiausių detalių, perpasakojo savo pasaulį, blaškydamasis tarp savęs, turinčio apibrėžtą tautybę ir savęs, kaip pasaulio piliečio, asmeninės ir kolektyvinės patirties, tarp noro išreikšti save ir drauge užsisklęsti nuo išorinio pasaulio. Menininkas vienu metu buvo ir Y.Kobayashi, ir nuo jo nepriklausomas veikėjas – taip siekė patirti publikos reakciją.

Publikai, stebinčiai vyksmą, pasaulis skilo į dvi dalis: tą, kuriame egzistuojama (išorinį) ir tą, kuriame jaučiama (vidinį). Baltuose popieriaus lapuose užrašyti ir į erdvę paleisti Y.Kobayashi žodžiai: žmogus, tautybė, neturintis ribų – nutrupėjo nuo išorinio pasaulio sienų, kad vidinėje menininko ir publikos erdvėje atsirastų veiksmo elementų, įvyktų reakcija.

Hiperbolizuotos jausminės konstrukcijos, pasireiškusios per autoriaus skleidžiamus garsus ir kūno plastiką nereiškė analitinio proceso, kuriame ieškoma problemos sprendimo. Veiksmų ir jų apipavidalinimo visumą galima prilyginti autoriaus emocinei iškrovai.

Performansas yra besitęsiantis veiksmas, kurio autorius yra kartu ir režisierius, ir atlikėjas. Šiame meninės raiškos lauke publika, suvokdama faktus, kurie yra asmeninės kūrinio autoriaus interpretacijos, pasiduoda kuriamo veiksmo įtaigai bei eigai. Sunkumų kyla tada, kai esamuoju momentu regimo veiksmo jausminį pagrindą norima adaptuoti į savo gyvenimą. Įsijausdama į performatyvų vyksmą, publika visuomet jaučia nevisavertiškumą, nes vieno žmogaus veiksmas, net jei ir atliekamas viešojoje erdvėje, iš tikrųjų patiriamas yra tik jo vieno.

Todėl šį Y.Kobayashi atliekamą vyksmą buvo sunkiau pajausti jį stebinčiai publikai. Galbūt menininkas apgalvotai siekė savo veiksmais atsiriboti nuo išorinės aplinkos, ieškodamas jausmų autentiškumo, kuris taptų pagrindu tolesniems jo veiksmams "Kabineto" erdvėje.

Švelniai destruktyvus, vaizdą, garsą ir tekstą sujungiantis performansas uždavė klausimą: kai uždarame vieno asmens pasaulyje įvyksta asmeninė tragedija, kuri it išsiveržęs ugnikalnis bejėgystės lava užlieja dar gyvus plotus, kam tai rūpi? Atsakymą į šį klausimą pavyks rasti galbūt tik pamačius galutinį dviejų autorių gyvo veiksmo rezultatą.

Kas? S.Stanionytės ir Y.Kobayashi performansas "Dar nežinome kas, bet tai įvyks".

Kur? Projektų erdvėje "Kabinetas" (A.Mapu g. 20, Kaunas)

Kada? Vyksta kasdien 13–19 val. iki spalio 14 d.