Amerikietis menininkas meilę Kaunui skleidžia socialiniuose tinkluose

Imponuoja modernizmas

Čia praleidęs mėnesį, apie Kauno tarpukario modernizmą Z.Hoffmanas gali papasakoti daug daugiau nei vidutinis šio miesto gyventojas. Pokalbio vietai pasiūlęs keletą gatvelių tarp Ramybės parko ir vieno Žaliakalnio šlaitų, jis energingai dalijosi tuo, ką pastebėjo savarankiškai tyrinėdamas miestą.

"Pažiūrėkite – restauruojama mečetė. Argi tai ne nuostabu?" – sparčiai žengdamas link musulmonų maldos namų, kuriuose darbavosi statybininkai, susižavėjimo neslėpė aukštas liesas juodaplaukis vyras ryškiais ciklameniniais marškiniais. Nuo mečetės su Zanu leidomės į nedidelę improvizuotą ekskursiją po Trakų, K.Būgos, V.Mykolaičio-Putino ir Dainos gatves, kuriose jis kaip tikras modernizmo architektūros žinovas pasakojo apie čia sukauptas vertybes.

"Apsidairykite. Aplink – modernizmas. Pažiūrėkite – santūrūs fasadai su geometriniais puošybos elementais, kampiniais langais. Kokie gražūs užapvalinti kampai, lenktas balkonas. Tai – Kauno modernizmo architektūros bruožai, – susižavėjimo tuo, ką mato, neslėpė menininkas. – O čia – horizontalios linijos, užapvalinti kampai – šis stilius vadinamas garlaivių modernizmu, nes tokie bruožai būdingi ir garlaiviams, kurių trečiojo ir ketvirtojo XX a. dešimtmečiais buvo pagaminta daugybė. Tie bruožai perėjo ir į automobilių, indų dekoravimo specifiką."

Z.Hoffmano akį traukė ir mediniai namai: keliomis skirtingomis kryptimis, tarsi pagal tam tikrą ritmą, sukaltos apdailos lentelės, mažučiai langai pastogėse, šlaitiniai stogai tarsi su skrybėlių kraštais, apsaugančiais namo veidą nuo lietaus ar sniego.

Atrado vaikščiodamas pėsčiomis

Kaune menininkas pirmiausiai ištyrinėjo V.Putvinskio gatvę, kur bene didžiausia tarpukario modernizmo pastatų, tačiau daugiau komplimentų žėrė gatvelių už Ramybės parko architektūrai. "V.Putvinskio gatvėje nemažai namų yra atnaujinti. Tai gerai, tačiau kai kurių autentiškų detalių nebeliko. O štai čia – pažiūrėkite: medinėse lauko duryse viskas autentiška. Ir metalinė plokštė apačioje, ir varžtai, ir durų stiklas: per vidurį – storas, ties kraštais nugludintas, daug plonesnis", – laiko žymes išsaugojusiomis detalėmis žavėjosi amerikietis ir apgailestavo dėl atnaujinimo darbų padarytos žalos: neišsaugoto modernizmui tipiško langų suskaidymo, medinių rėmų, kurie pakeisti plastikiniais. "Kai tokių elementų nebelieka, namai tampa nuobodesni", – įsitikinęs pašnekovas.

Pasiteiravus, iš kur tokios gausios žinios apie architektūrą, Z.Hoffmanas prisipažino, kad ši sritis – viena jo aistrų. "Kažkada dirbau grafikos dizaineriu. Šis darbas išmokė atkreipti dėmesį ir į menkiausias detales. Jas pastebiu ir pastatuose", – žvilgsnį išlavinusį darbą prisiminė pašnekovas.

Jūs orientuojatės į turistus, kurie fotografuoja gražius namus ir save prie jų. Tačiau pagalvokite, galbūt turėtumėte atkreipti dėmesį ir į tuos, kurie sako: "O, koks gražus plyšys šaligatvyje."

Apie tarpukario modernizmą Kaune ir išskirtinę aurą gatvelėse Žaliakalnio papėdėje Z.Hoffmanas neperskaitė nei turistams skirtose brošiūrose, nei internete. Visa tai jis atrado savarankiškai. "Mėgstu vaikščioti pėsčiomis. Kaune įsikūriau K.Donelaičio gatvėje – iš ten pėsčiomis galiu pasiekti labai daug vietų. Turiu gerą geografinį jausmą – mėgstu klaidžioti po miestus. Vaikštinėdamas, visų pirma, ištyrinėjau Kauno centrą, buvau ir kituose upių krantuose", – pasakojo menininkas, fotografuodamas jam patikusias architektūrines detales. Kai kurios nuotraukos netrukus atsirado jo sukurtoje socialinio tinklo "Instagram" paskyroje @kaunasvida.

"Šią paskyrą sukūriau tam, kad kitiems suteikčiau progą žavėtis tuo, ką Kaune pagavo mano akis. Seni mediniai namai, kaltinės geležies vartai, vėliavų laikikliai, langų grotos, tarpukario modernizmo pastatai, žydiškos kultūros pėdsakai ir daug žaliosios erdvės daro Kauną unikalų ir intriguojantį", – jo simpatijas pelniusius miesto bruožus vardijo Z.Hoffmanas, prisipažinęs, kad jam Kaunas mielesnis nei Vilnius.

Menininkas kolekcionuoja ir keistus vaizdus. Taip jis interneto platybėn paleido ir Kaune fotografuotą "Dėžiagalvį elnią" (kiemo vartus puošiančią elnio figūrą, kurios galvą užgožia pašto dėžutė), ir lietvamzdį su daugybe kampų bei įvairias senų ir naujų detalių kaimynystes. "Daug žmonių nori matyti vien tobulus objektus: katedrą, kitus puikiai atrodančius namus. Man labai įdomūs ir laukiantys remonto, lopais skirtingom spalvom nudažyti, apšepę namai. Labai lengva būti amerikiečių turistu ir apžiūrinėti tik mielus vaizdus. Jie puikiai tinka instagramui, yra žavingi, tačiau visos tos detalės, kurias aš keliu į socialinius tinklus, daug pasako apie tai, kaip šis miestas gyveno ir kaip laikosi dabar", – pašnekovo žodžiais, jo užfiksuoti vaizdai atspindi gyvenimo Kaune visumą.

Už dėžės ribų

Atvykęs į Lietuvą, Z.Hoffmanas išsiaiškino, kad Kaunas – J.Mačiūno miestas. "Tai, kad Kaunas yra "Fluxus" miestas, yra dovana. Jūs turėtumėte tai labiau pristatyti pasauliui", – menininkas neslėpė, kad tai, ką darė J.Mačiūnas, J.Cage'as ir kiti "Fluxus" menininkai jam, kuriančiam eksperimentinės muzikos paribiuose, stipriai imponuoja.

"Kalbant apie meną, kūrybinį mąstymą ir mąstymą apskritai, labai ilgai buvo vartojamas toks palyginimas: mes mąstome dėžėje ar už jos ribų? Kitaip tariant, ar galvojame pagal taisykles, apribojimus, ar stengiamės juos laužyti? O "Fluxus" pasakė: nėra jokios dėžės. Vadinasi, nėra taisyklių, kurias reikėtų laužyti, nėra apribojimų. Jie sakė: aš neturiu daryti nieko konvencionalaus, kad būčiau pripažintas menininku. Neturiu kurti to, kas padėtų man patekti į muziejų. Aš kuriu tai, kas yra vertinga savaime arba kas atrodo svarbu man pačiam", – pašnekovas mano, kad svarbiausia, ką "Fluxus" davė pasauliui – išlaisvinantis jausmas.

Z.Hoffmanas atkreipė dėmesį, kad Kaune yra Yoko Ono troškimų medis. "Jis neegzistuotų, jei čia nebūtų buvę J.Mačiūno. Juk Y.Ono Lietuvoje labiausiai žinoma dėl "Fluxus" judėjimo, o ne kaip Johno Lennono žmona, ar ne? – pašnekovas užsiminė, kad Y.Ono iki šių dienų JAV yra vertinama prieštaringai. – Na, "The Beatles" juk buvo toks produktas iš dėžės vidaus, o ji – iš už jos ribų. Vieni Y.Ono kaltino dėl to, kad susidėjo su bitlu, kiti negailestingai plakė už tai, kad ji ir "Fluxus" darė tokius nesuvokiamus dalykus."

Visi bandymai kitu kultūriniu lygmeniu kurti kažką panašaus kaip "Fluxus" primena bandymą sulįsti atgal į dėžę.

Pašnekovas prisipažino, kad netyčia yra nuveikęs labai fluksiškų dalykų. Pavyzdžiui, pažįstamų prašęs jam siųsti jų manymu visiškai nevertingas nuotraukas ir sukaupęs visą tokių nuotraukų kolekciją. Pasak Z.Hoffmano, "Fluxus" puikiai nudrasko voratinklius nuo sustabarėjusio mąstymo. "Šiuolaikinis menas paprastai pasižymi aštriais kampais, kurie mus verčia permąstyti daug dalykų. Nuostabu, kad, praėjus tiek metų, mus vis dar stebina tai, ką darė "Fluxus", vis dar skatina mus permąstyti vertybes. Jei jūs pristatytumėte visa tai tinkamu būdu, pritrauktumėte tam tikrą turistų segmentą. O dabar atrodo, kad jūs laukiate turistų, kurie žavėtųsi jūsų senamiesčiu, galbūt modernizmu. Jūs orientuojatės į turistus, kurie fotografuoja gražius namus ir save prie jų. Tačiau pagalvokite, galbūt turėtumėte atkreipti dėmesį ir į tuos, kurie sako: "O, koks gražus plyšys šaligatvyje."

Tačiau kai kurie bandymai šiais laikais daryti tai, ką darė "Fluxus", amerikiečiui atrodo juokingi. "Ispanijoje yra Pablo Picasso mokykla. Manau, kad jis būtų mažiausiai norėjęs jo vardu pavadintos mokyklos. Argi ne ironiška tai, kad dabar kažkas bando  pagal jį nustatyti taisykles ir mokyti jų kitus, nors pats dailininkas nuolat pažeisdavo taisykles. Taip pat ir su "Fluxus". Argi ne ironiška, kad jūs norite turėti visą tą "Fluxus" judėjimą, nors tai net nebuvo meninė kryptis, tokia kaip popartas ar minimalizmas. Visi bandymai kitu kultūriniu lygmeniu kurti kažką panašaus kaip "Fluxus" primena į bandymą sulįsti atgal į dėžę. Reikėtų parodyti keistų dalykų iš šiandieninio jūsų gyvenimo. Tai geriau perduotų žinutę apie "Fluxus" šių dienų žmonėms. Ir Kauną kaip "Fluxus" miestą reikėtų pristatyti kokiu keistesniu būdu", – pataria menininkas.

Kuria muzikinius eksperimentus

Z.Hoffmanas – klasikinį muzikinį išsilavinimą įgijęs smuikininkas, dar koledžo laikais pradėjęs muzikinius eksperimentus. 27 metus bendradarbiavęs su kitais namų sąlygomis savo muziką įrašinėjančiais menininkais iš viso pasaulio, sukūręs 1 100 įrašų, dabar Z.Hoffmanas dažniausiai kuria gyvus pasirodymus, kuriuose pristato solinį muzikinį projektą "Bodycocktail". Šį projektą jis jau pristatė keliuose Lietuvos miestuose, Kaune – ir savo garsinių tyrinėjimų projektą "Zanstones".

Pirmą kartą viešėdamas Lietuvoje pavasarį, Z.Hoffmanas vedė seminarą apie dainų kūrimą skaitmeninių telefonų amžiuje. "Pasakiau auditorijai tą patį, ką sako J. Cage'as: neklausykite tų, kurie jus ragina kurti pagal tam tikras taisykles. Ateityje žmonės mylės jus už tai, kad jų nesilaikėte. Taip atsitiko su prieš 20 metų mano darytais kasetiniais muzikos įrašais. Šiandien jie labai vertingi, nes aš juos dariau kitaip: intuityviai, ignoruodamas visus taisyklių rinkinius."

Z.Hoffmano žodžiais, skaitmeninis amžius kiekvienam suteikia galimybę kurti. "Jei turi 200–300 dolerių, gali įsigyti grotuvą, už kelis papildomus dolerius – programą, kuri atstoja garso įrašų studijos įrangą, 1980-aisiais kainavusią pusę milijono dolerių. Dabarties jaunimas visa tai nešiojasi kišenėje. Ką anksčiau darydavo keturi penki žmonės garso įrašų studijoje, dabar gali padaryti vienas su savo išmaniuoju telefonu. Su ta įranga telefone aš per keturis mėnesius sukūriau 124 dainų neišeidamas iš savo buto, – pasak Z.Hoffmano, dabar ir muzikinio pasaulio herojai nebeatrodo tokie dideli. "Dabar mes patys galime tokie būti", – pridūrė pašnekovas.

Pareiga užduoti klausimus

Jis viliasi, kad dabartinis jaunimas panaikins kai kurias Lietuvos istorijos spragas. "Kaip Amerikoje jaunoji karta kovoja už teisių turėti ginklą suvaržymus (nepaisant tų, kuriems teisė turėti ginklą atrodo svarbesnė už sušaudytų paauglių mirtis šalies mokyklose), taip jūsų jaunoji karta turėtų užduoti vyresniosios kartos atstovams nemalonius klausimus apie holokaustą, dalyvavimą nacių judėjime. Šiuos klausimus reikia kelti ne dėl to, kad siektumėte nubausti kažkieno močiutę. Ne. Jūs tiesiog turite tai žinoti. Jaunoji karta pajėgi tai padaryti, nes ji neturi to bagažo, kurį nešasi senoji karta. Kalbu apie iš karo metų ateinantį kaltės jausmą dėl dalyvavimo blogio sistemoje ar nepasipriešinimą blogiui. Jaunimo darbas dabar yra kalbėti su savo tėvais, seneliais, kurie yra gyvosios istorijos dalis. Klausti ir užrašyti tuos dalykus, kuriuos jie pasakoja. Pasinaudokite šia korta, kol ją dar turite savo rankose", – ragino amerikietis.

Seni mediniai namai, kaltinės geležies vartai, vėliavų laikikliai, langų grotos, tarpukario modernizmo pastatai, žydiškos kultūros pėdsakai ir daug žaliosios erdvės – šios detalės daro Kauną unikalų ir intriguojantį.

Jį nemaloniai nustebino tai, kad Vilijampolėje, vykstant renginiui, skirtam Kauno geto istorinei atminčiai įamžinti, virš susirinkusiųjų galvų skraidė aviacijos šventėje dalyvavę kariniai lėktuvai. "Aviacijos šventė – puiki. Bet karinius lėktuvus esame įpratę matyti karinių konfliktų metu. Jų skrydžio laikas galbūt galėjo būti pasirinktas kitas, ne šio minėjimo metu", – įsitikinęs pašnekovas.

Prieš kurį laiką persikėlęs gyventi į Galisiją Ispanijoje, iš čia į Kauną atvykęs Z.Hoffmanas pasigedo akių kontakto gatvėje, tokio būdingo Pirėnų pusiasalio gyventojams. O maloniai jį nustebino tai, kad Kauno menininkai ir kiti kuriantys žmonės yra lengvai prieinami, bendraujantys.

"Amerikoje dažnai dar niekuo netapęs žmogus jau yra nepasiekiamas. Jis jau užstrigęs savo didybės stratosferoje", – juokėsi vyras.

Šiandien menininkas pristatys savo muzikinį projektą "Kaunastones", kurį įkvėpė, pasak jo, įspūdžiai iš chaotiškų darbų įrengiant mieste naujus šaligatvius. "Kaunastones" pristatymas bus pirmasis renginys iš Švedijos atvykusiame "RättBuss" autobuse. Z.Hoffmano vedamas garsinis turas po Kauną šiuo autobusu prasidės šiandien 16.00 val. prie Kauno menininkų namų.