Akį glostanti K. S. Straigio medžio poezija

Lietuvos dailininkų sąjungos narys, surengęs daugiau kaip 70 personalinių parodų Lietuvoje, dalyvavęs daugiau kaip 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, naudoja pačias įvairiausias medžiagas – medį, varį, geležį, akmenį, marmurą, betoną, gipsą, ledą. K.S.Straigis kuria apvaliąją skulptūrą, bareljefus, pano, jo šviestuvai, interjero ir eksterjero skulptūriniai objektai iš įvairių medžiagų yra pasklidę po Lietuvos viešąsias institucijas ir erdves: mokyklas, bažnyčias, sanatorijas, prekybos centrus, restoranus, aikštes, kapines ir pan.

Pastaraisiais dešimtmečiais menininkas drožia daugiausia medžio skulptūras, kurioms būdinga poetinė, abstrahuota meninė kalbėsena.

Mažos medinės skulptūrėlės lyg buriniai laiveliai įplaukę į salas. Iš senoviškų, poetinių vandenynų įplaukę į šiandienos uostą – tarsi paslaptingi rašmenys ar hieroglifai, bandantys papasakoti apie kitokio pasaulio pajautas, būsenas ir prasmes. Apie santykių švelnumą ir aštrumus, gamtos harmonijos ir tobulo pusiausvyros taško paieškas, apie amžiną ryšio poreikį.

Organizatorių nuotr.

Didžiosios skulptūros atrodo lyg kolosai ar medžiai iš užmirštos panteistinių laikų girios, kažkada glostytos kitokio Praamžio rankų. Menininkas mėgsta teigti, kad įdomiausia jam „daryti, ko nebuvo“. Gal to, ką matome, ir nebuvo... Gal tai iš nieko atsiradę. Bet šis skulptoriaus niekas perneša mums žinią iš kažkurio anapus: patirtis apie pasaulio sąrangą, judesio ir statikos santykius, genetinės baltų atminties atgaivinimą. Apie kitokias galimybes gyventi ir galias, perteikiamas intuityvia, poetiška ir metaforiška formų kalba.

„Viskas juk yra iš medžio“, – taip autorius bando paaiškinti, kodėl kuria tokias skulptūras. Jo kūrybos sampratai didelės įtakos turėjo senelis, beveik visus kasdienybėje ir darbuose reikalingus daiktus pasigamindavęs pats, dažniausiai iš medžio. Turguje telikdavę nusipirkti „klumpinio drato“.

Taip su mediena draugaudamas, S.Straigis iš praktinių užduočių atėjo į medžio poeziją. Savito pasaulio kūrimo polėkį išlaikė iki dabar – kuria iš visko, kas po ranka pakliūva. Apie viską, ką jaučia, mato ir bando suprasti. Kai pavyksta sukurti skulptūrą „tarsi iš nieko“ ir joje atsiveria poezija – „dėl to negaila nei laiko, nei jėgų“.

Kas? K.S.Straigio medžio skulptūrų paroda.

Kur? Gelgaudiškio dvare (Parko g. 5, Gelgaudiškyje).

Kada? veikia iki rugpjūčio 31 d.