Lais­vės alė­jo­je vaikš­ti­nė­jan­čius kau­nie­čius ir mies­to sve­čius lyg mag­ne­tas trau­kia puoš­nus, ka­vos su grie­ti­nė­le spal­vos šeš­kiu­kas, pa­na­šus į vo­ve­rę. Kar­tais jis bai­liai žvilg­čio­ja iš šei­mi­nin­kės ran­ki­nės ar užan­čio, o kar­tais šmi­ri­nė­ja ša­li­gat­viu prie le­dų ve­ži­mė­lio, kur dir­ba jo šei­mi­nin­kė Kris­ti­na Na­mest­ni­ko­va.

„Ke­ti­nu iš­vyk­ti ato­sto­gau­ti su šeš­kiu­ku, to­dėl no­riu pri­pra­tin­ti tri­jų mė­ne­sių ma­žy­lį prie žmo­nių. Na­muo­se jis drą­sus, emo­cio­na­lus. Jei kas ne­pa­tin­ka, pra­de­da klyk­ti kaip žu­vėd­ra, o kai jam la­bai ge­ra, bur­kuo­ja kaip ba­lan­dis. Lais­vės alė­jo­je jis pra­ti­na­si vaikš­čio­ti su pa­va­dė­liu, bet tai jam ne­pa­tin­ka - at­si­gu­la ant grin­di­nio, ir nė iš vie­tos", - guo­dė­si Va­zaus­kio (var­das pa­rink­tas iš vie­no ani­ma­ci­nio fil­mo) šei­mi­nin­kė, glos­ty­da­ma pu­rų šeš­kiu­ko kai­lį.

Va­zaus­kis ne­nu­si­tei­kęs bend­rau­ti su praei­viais - nors di­de­li ir ma­ži kau­nie­čiai no­riai jį kal­bi­no, sie­kė pa­glos­ty­ti, ta­čiau šeš­kiu­kas ieš­ko­jo Kris­ti­nos ran­ki­nė­je ma­žiau­sio ply­še­lio, pro ku­rį ga­lė­tų įsmuk­ti vi­dun ir pa­si­slėp­ti nuo jį ap­spi­tu­sių žmo­nių.

Kris­ti­na sa­kė, kad Va­zaus­kis - la­bai jaut­rus gy­vū­nė­lis. Jis ne­mėgs­ta triukš­mo, o ra­mio­je ap­lin­ko­je ga­li džiu­gin­ti jam pa­žįs­ta­mus žmo­nes, pa­vyz­džiui, at­si­sto­da­mas ant už­pa­ka­li­nių ko­jų. Šeš­kiu­kas pa­ts pa­si­rin­ko vie­tą mie­go­ti - po šei­mi­nin­kės lo­va, tarp pliu­ši­nių meš­ku­čių. Pa­ry­čiais Va­zaus­kis įsi­ropš­čia į Kris­ti­nos lo­vą ir švel­niai ža­di­na šei­mi­nin­kę. Ji dar ne­ži­no, kaip at­pra­tin­ti šeš­kiu­ką nuo anks­ty­vo kė­li­mo­si, bet ti­ki, kad suau­gęs au­gin­ti­nis kei­sis.

Šeš­kiu­kas ren­ka­si svei­ką mais­tą: ža­lią agur­ką be žie­ve­lės, ma­žą kie­kį grie­ti­nės ir jam pa­tin­kan­tį ka­čių ėda­lą. Anot Kris­ti­nos, Va­zaus­kis - jaut­rus ir žais­min­gas drau­gas, ku­rį iš­lai­ky­ti nė­ra pi­gu. Šeš­kiu­ką pir­ku­si ne to­dėl, kad da­bar tam­pa ma­din­ga vaikš­ti­nė­ti su šeš­kais. Tie­siog ji my­li gy­vū­nus.