Giedrius ir Gražina Kuprevičiai įsitikinę, kad visi esame atsinešę į šias dienas vaikystės garsų, kvapų, nuotaikų.

Mamos pamokos

"Velykos, kokias prisimenu vaikystėje, susidėjo iš tvarkymosi ir keptų pyragų kvapų, bendro jaudulio Velykų išvakarėse, kiaušinių marginimo ir mamytės dėmesio mūsų kiemo sargienei Lupeikienei – vienišai ir piktokai moteriškei, kurios sūnus buvo žuvęs. Mama sudėdavo į kraitelę visokių gėrybių ir siųsdavo mus ją pasveikinti Velykų proga – taip be moralų buvome mokomi atjautos.

Mano tėveliai buvo Latvijos lietuviai – taigi daugelis Velykų stalo patiekalų į mūsų šeimą atėjo iš Rygos virtuvės.

Latviška patirtis

Iki šiol Gražina kepa „kiminmaizytes“ – bandeles su kmynais, ir „špekmaizytes“ – mažas bandeles su šonine bei varškės pyragą.

„Kai dar gyvenau Kaune, Žemaičių gatvėje, turėjome gerų ir spalvingų kaimynų, su kuriais puikiai sutarėme ir dalydavomės receptais. Iš ponios Valentinos Monstavičienės mūsų šeima perėmė velykinės nugos receptą“, – neslėpė recepto kilmės ponia Gražina, kuri tikisi, kad velykinė Nuga patiks ir jums.

Velykinė nuga

1 indelis sutirštinto pieno „Rududu“,

200 g sviesto,

1 stiklinė pieno,

1 šaukštas krakmolo,

1 stiklinė razinų,

1 stiklinė džiovintų abrikosų,

1 stiklinė džiovintų slyvų,

1 stiklinė pakepintų susmulkintų riešutų.

Iš pieno ir krakmolo reikia išvirti kisielių. Sviestą išsukti ir į jį supilti sutirštintą pieną, pieno kisielių ir pusės citrinos sultis. Įmaišyti nuplautus, išbrinkintus ir susmulkintus vaisius bei riešutus.

Vienai nugai reikės trijų kvadratinės formos vaflių lakštų ir pusės paruoštos masės. Paruoštą nugą susukti į maistinę plėvelę ir šeštadienio vakarą įdėti į šaldytuvą, paslėgti. Velykų rytą jau galima supjaustyti ir valgyti.

Šventinės bandelės

500 g miltų,

100 g cukraus,

100 g margarino,

1 kiaušinis,

1 pakelis džiovintų mielių,

stiklinė šilto vandens,

druskos.

Miltus sumaišyti su sausomis mielėmis ir kitomis sudedamosiomis dalimis, gerai išminkyti tešlą, sudėti į dubenį ir, uždengus rankšluosčiu, padėti kilti į šiltesnį kampą. Kol tešla kyla, ruošti įdarą: supjaustyti svogūnus ir kepti su smulkiai supjaustyta rūkyta šonine, pabarstyti mėgstamais prieskoniais. Kepti uždengtoje keptuvėje.

Iš pakilusios tešlos iškočioti lakštą, jame išspausti puodeliu blynelius ir dar juos pakočioti. Formuoti bandeles su įdaru, patepti jas kiaušinio plakiniu, sudėti jas į kepimo skardelę, išklotą kepimo popieriumi. Kepti 200–220 laipsnių temperatūroje, kol gražiai parus.

Jei liks tešlos, galima iškepti bandeles su kmynais – iš tešlos formuoti rutuliukus, patepti juos kiaušinių plakiniu, į kiekvieną rutuliuką įspaudžiant truputį sviesto, cukraus ir kmynų. Sudėti į skardelę ir kepti.

Visos bandelės valgomos su sultiniu ar arbata. Iškepus dvigubą bandelių porciją, dalį jų galima sudėti į plastikinį maišelį ir palikti šaldiklyje (atšildytos bandelės bus skanios, minkštos). Beje, bandelėms galima paruošti įvairių įdarų: pavyzdžiui, su raugintais kopūstais ar grybais.

Tiki tradicijų galia

„Mes su Giedriumi džiaugiamės, kai susirenka artimieji už didelio bendro stalo, kai namai pilni klegesio, muzikos, kvepia skaniais naminiais pyragais, skliedžiasi gera nuotaika, ridenami margučiai, žaidžiami stalo žaidimai ir pajuntama namų bendrystė, o kieme žydi pirmos pavasario gėlytės. Juk labai svarbu perduoti vaikams ir anūkams tą šventės nuotaiką, kurią jie prisimins daug vėliau“, – įsitikinusi Gražina.

Beje, Kuprevičių namuose Velykos visada siejamos su šeimos galvos – Giedriaus – gimtadieniu. Jis gimęs 1944 m. Didįjį penktadienį, o šiemet jo gimimo diena sutampa su pačiomis Velykomis. Tad Kuprevičiams šios Velykos bus dvigubai smagesnės. Beje, Kauno filharmonija ta proga balandžio 1-ąją visada organizuoja Giedriaus improvizacijų popietę, kuri trunka tiek minučių, kiek jam sukanka metų, o maestro bendradarbiai KTU Humanitarinių mokslų fakultete vaišinasi Gražinos keptais pyragėliais.