– Kasmet, lapkričio 6-ąją, Lietuvoje minima iniciatyva, kurios pagrindinė idėja – kepti pyragus, jais dalytis arba parduoti už simbolinę kainą, o surinktas lėšas paaukoti labdarai. Ar švenčiate Pyragų dieną?

– Būtinai! Juokauju, kad esu Pyragų dienos ir Kalėdų personažas. Kadangi dirbu su saldumynais, tai sulaukiu prašymų sukurti kokį nors receptą ir juo pasidalyti. Šįmet tokio prašymo sulaukiau labai anksti, dar spalio pradžioje, ir išsyk ėmiau kepti pyragus, juos filmuoti, fotografuoti, kad galėčiau paskatinti žmones kepti pyragus ir tuo pačiu paremti paramos ir labdaros organizacijas, ypač – vaikams skirtus projektus.

– Kokius pyragus siūlote kepti šiais metais? Ar jų receptai skirsis nuo pernykščių?

– Kad skirsis, tai tikrai. Visada siūlau išmėginti ką nors naujo. Šįmet receptai irgi bus nauji, bet prioritetą teiksiu klasikai – t. y. obuolių arba šokoladiniam pyragui, bandelėms su cinamonu ir pan. Taip pat – sveikatai palankesniems kepiniams. Kadangi turiu mažą sūnų, labai domiuosi, kaip padaryti, kad desertas būtų ne tik gardus, gražus, bet ir maistingas.

Su „Kauno dienos“ skaitytojais pasidalysiu lenkišku, dar savo paauglystės laikų pyragu „Šarlotka“. Jis kepamas su labai labai daug obuolių. Galima dėti ir įvairiausių priedų, pavyzdžiui, razinų, riešutų. Aš mėgstu jį kepti su saldžiarūgščiais obuoliais, cinamonu, muskatu, trupininiu viršumi. Į stalą „Šarlotka“ patiekiama pašildyta, su ledais arba grietinėle.

– Sužinojome Jūsų namų paauglystės kvapą, o kaipgi kvepia Liucinos vaikystė? Koks mamos keptas pyragas labiausiai primena namus, jų jaukumą?

– Gal nustebsite, bet mano mama niekada nekepė pyragų. Porą receptų turėjo močiutė, kuri prieš keletą dienų atšventė savo 87-ąjį gimtadienį. Todėl vaikystės kvapas man asocijuojasi su miltų kvapu, nes aš užaugau valgydama lietinius ir visokius kitokius blynus. Labai norėčiau pasakyti ką nors romantiškesnio, pavyzdžiui, cinamonas, bet negaliu. Tiesa, per Kalėdas kepdavome pyragą su obuoliais ir cinamonu pagal vienos giminaitės receptą, kuris vadinosi „Pleśniak“, tai, pamenu, dėl to gardaus pyrago visi labai laukdavome Kalėdų.

– Ar gamindama dažniau vadovaujatės receptu, ar intuicija?

– Tik receptu. Konditerija – tai grožis, kūryba, estetika, bet iš tiesų ji yra labai tikslus mokslas. Matematika, chemija, biologija – čia viskas sueina į vieną. Todėl bent pirmą kartą ką nors kepant, mano giliu įsitikinimu, būtina vadovautis receptu.

Yra tokių šeimininkių, kurios, vos paėmusios į rankas receptų knygą, išsyk pradeda džiazuoti. Bet siūlyčiau pirmą kartą iškepti pyragą taip, kaip sugalvojo autorius (juk jis ne veltui parinko atitinkamas proporcijas), na, o paskui jau galite džiazuoti ir interpretuoti. Aš pati, bent jau konditerijoje, labai stengiuosi laikytis taisyklių.

– Ar būna, kad naujas receptas gimsta netikėtai – iš klaidos, nuotaikos ar eksperimento?

– Tas netikėtumas dažniausiai gimsta iš to, kad pritrūkstu kokio produkto ir bandau suktis iš padėties, naudoju kitus produktus, kuriuos turiu po ranka, ir tuomet, žiūrėk, gaunasi kažkas įdomaus ir netikėto.

Pamenu, vieną dieną vyrui juokiausi: „Ar gali įsivaizduoti, kad mūsų namuose nebūtų kvietinių miltų?!“ Štai tokiais atvejais ir galvoji, kaip išsisukti. Aišku, kad tokie dalykai skatina kūrybiškumą ir naujų receptų atsiradimą.

– Įdomu, kelių rūšių miltų rastume Jūsų virtuvėje šiandien?

– Hmm… Gal kokių penkių? Kvietiniai įprasti, viso grūdo dalių miltai, migdolų, kukurūzų, grikių ir turbūt avižų. Ryžių, žinau, pasibaigė.

– Kas Jus labiausiai įkvepia kurti naujus skonius – sezoniškumas, emocijos, o gal kelionės?

– Manau, kad labiausiai mane įkvepia smalsumas ir meilė maistui, jo gaminimui. Kaip ir kiekviena mama, žmona, aš gaminu kasdienį maistą šeimai, bet didžiausią malonumą jaučiu gamindama desertus. Juos kurdama aš tiesiog pamaitinu savo sielą. Man gera bandyti, eksperimentuoti, juolab kad ši kulinarijos sritis yra labai dinamiška, auganti. Vos ne kasdien atsiranda daugybė visokių naujovių – tiek technologijų, tiek produktų, apie kuriuos anksčiau net nebuvome girdėję. Tad man smalsu juos išbandyti, paragauti, praplėsti tiek savo žinių bagažą, tiek skonių paletę.

– Prieš trejus metus pristatėte trečiąją savo knygą „Tapk keksiukų karaliene“. Prieš tai dar buvo „20 tobulų sūrio pyragų“ ir „Saldžios dienos su LIU“. Ar nieko nepraleidau?

– Šį tą praleidote (šypsosi). Po to dar buvo receptų knygos „Tiramisu“ ir „Sausainis“. Iki šiol esu išleidusi penkias kulinarijos knygas. Bet apie pyragus vis dar ne… Buvo sūrio pyragai, o mintyse šiuo metu turiu kitą knygą, kurioje bus daug sveikatai palankių desertų, į ją tikrai įeis ir pyragai.

– Ką turite omenyje, sakydama „sveikatai palankūs“? Turbūt ne iš vieno kliento girdite šiuos žodžius?

– O taip! Kalbėdama apie sveikatai palankius desertus, omenyje turiu jų švarią sudėtį. Kai mes ilgą laiką valgome masinės gamybos desertus, kurie prikimšti cukraus ir kitų skonio stipriklių, mūsų skonio receptoriai atbunka. Ir tuomet, valgant švarios sudėties desertą, jis mums atrodo blankus, netgi beskonis. Todėl aš visada sakau, kad bet kuris namuose pagamintas maistas jau yra palankesnis sveikatai, nes atsigauna jūsų skonio receptoriai. Ir nebūtinai produktai turi būti be laktozės ar kiaušinių. Pasakius dar paprasčiau, deserto palankumas sveikatai – tai žmogus saikas ir sąmoningumas. Tik paskui kalbėkime apie sumažintą cukraus kiekį, natūralias jo alternatyvas ar maistingesnius migdolų miltus.

Jei žmonės dažniau gamintų, patys pamatytų, kaip tai smagu. Nes desertas, mano galva, yra kaip socialinis reiškinys: jis kviečia mus susitikti, drauge išgerti kavos, arbatos. Kai rašysiu kitą knygą, tikrai įtrauksiu ir skyrius apie desertų kultūrą, desertų istoriją. Noriu išreikšti kompleksiškesnį požiūrį į sveikatai palankius gardumynus.

– Kai ateinate į svečius, ko gero, daugelis tikisi, kad atsinešite gardaus deserto. Ar tai tampa lyg privaloma misija? Nesijaučiate per daug įpareigota?

– Aš įspėju, kad atsinešiu arba neatsinešiu deserto. Būna, kad nespėju jo pagaminti (juokiasi). Bet iš tiesų man labai patinka eiti pas žmones ne tuščiomis rankomis. Tik yra dar kitas, atvirkštinis variantas, kai žmonės, eidami pas mane į svečius, bijo atnešti man ką nors saldaus. Išsyk raminu: nebijokite, man be galo smalsu ragauti ir atrasti kitokius skonius.

– Koks buvo pirmasis Jūsų iškeptas pyragas, kurį prisimenate iki šiol?

– Kai man buvo šešiolika, su tuomečiu draugu kepėme medaus tortą pagal jo tetos receptą. Ilgai užtrukome – tris, o gal net penkias valandas. Galbūt kažką gaminti bandžiau ir anksčiau, bet nebepamenu. O tą medaus tortą puikiai prisimenu: buvo skanus, nors vėliau esu jų iškepusi ir kur kas gardesnių.

– Ar yra desertas, pyragas, tortas, kuris Jums niekada nepavyksta taip, kaip norėtųsi?

– Vyniotinis! Kažkaip jis man dar nelabai pavyksta, o gal jo gamybai skiriu per mažai laiko. Tie, kuriuos bandžiau, visi sulūždavo: niekaip nepavykdavo išgauti minkštumo drauge su elastingumu. Būtinai bandysiu dar ir dar – tikrai nepasiduosiu!

– Jeigu galėtumėte iškepti pyragą bet kam pasaulyje – kam jį keptumėte ir kokį?

– Sunkus klausimas. Reikia pagalvoti. Matyt, jį kepčiau romanų autorei, britei Julie Caplin. Manau, kad tai būtų gausiai cinamonu ir muskatu gardintas obuolių pyragas su lietuviškais saldžiarūgščiais obuoliais arba varškės pyragas su avietėmis. Tai, ką mes mėgstame labiausiai ir ko tokios kokybės, kaip Lietuvoje, kitur negausi.

– Koks būtų pyragas, apibūdinantis Jus pačią?

– Daugiasluoksnis. Su skirtingais pertepimais. Kai aš vedu edukacijas apie desertus, mėgstu pati užduoti panašų klausimą. Sakau: jei jūs būtumėte deserto dalis, tai kokia? Aš pati, manau, esu pertepimas, kuris sujungia pyrago dalis, sujungia žmones. Man rodos, kad man tai puikiai pavyksta. Todėl ir sakau, kad būčiau pyragas su daug pertepimų, daug sluoksnių, nes ir manyje tų sluoksnių, tų skirtingų sričių, į kurias aš nukreipiu savo energiją, yra labai daug. Būčiau turbūt labai gero juodojo šokolado pyragas su juodojo šokolado kremu ir vyšnių arba aviečių pertepimais. Čia tokia rudeninė nuotaika...

– Minėjote, kad desertai, pyragai – tai socialinis reiškinys, kviečiantis žmones pabūti kartu, pabendrauti. Kada pastarą kartą pyragas ar keksiukai Jums pačiai tapo priežastimi suburti artimuosius?

– Neseniai pyragą vežiau į aštuonių moterų susitikimą. Susibūrėme ne dėl pyrago, bet jis taip pat tapo svarbia mūsų bendravimo dalimi. Dažnesnis atvejis – kai kepu pyragą be progos ir tuomet tai būna proga su kuo nors susitikti. Vežu gabaliuką sesei arba kviečiu drauges pas save į svečius puodeliui arbatos. Kaimynams irgi galiu nunešti, pasiteirauti, kaip sekasi. Toks scenarijus man kur kas įprastesnis.

Deserto palankumas sveikatai – tai žmogus saikas ir sąmoningumas. Tik paskui kalbėkime apie sumažintą cukraus kiekį, natūralias jo alternatyvas ar maistingesnius migdolų miltus.

– Ar Jūsų sūnelis Oskaras dažnai dalyvauja mamos kulinariniuose eksperimentuose?

– Dažnokai ir jau nuo pusantrų metukų. Tik bėda, kad dėl jauno amžiaus jo kantrybė labai nepastovi. Jei kepame keksiukus, sūnui labai patinka įmušti kiaušinius ir pradėti maišyti tešlą, tada jis viską meta ir sugrįžta tik tuomet, kai ateina laikas juos puošti kremu. Jei kepame sausainius, Oskarui labai patinka išspausti tešlą į formeles, o sausainiams iškepus, juos puošti.

– Pakalbėkime ir apie kaltės jausmą, kuris neretai mus aplanko suvalgius kokį desertą ar pyrago gabalėlį. Gal žinote paslaptį, kaip valgyti gardėsį be savigraužos?

– Tai susiję su emociniu valgymu –  tema, į kurią aš pati labai gilinuosi. Kai mes suvalgome desertą, išsiskiria dopaminas – pasitenkinimo, malonumo hormonas, bet po kurio laiko mus aplanko kaltės jausmas.

Ką moterims sakau tokiu atveju? Jei sąmoningai pasirinkai suvalgyti desertą ar pyrago gabalėlį, kaltės jausmas tavęs neaplankys. Jis ateis tada, kai desertu slopinsime savo neigiamas emocijas – t. y. valgysime jį nesąmoningai. Tarkim, nusipirksime dėžutę neaiškios sudėties parduotuvinių sausainių, įsijungsime televizorių arba įniksime į telefoną ir visą tą dėžutę vienu ypu suvalgysime.

Bet kai mes pasirenkame su draugėmis nueiti į kavinę, kur ant stalo garuoja kava gražiame puodelyje, šalia jo estetiškai paserviruotas desertas, – tai jau visai kita istorija. Savo sielą mes pamaitiname pokalbiu, vaizdais, estetika. Ir tada vienas ar keli pyragaičiai tikrai taip stipriai į kūną neina, kaip prieš tai aprašytu atveju, kai mes ne valgome, o tiesiog nesąmoningai ryjame.

Mano nuomone, kad ir kokį desertą pasirinktume, svarbiausia yra saikas. Net jei pasirinksi riešutų ir džiovintų vaisių pagrindu pagamintą skanėstą, bet suvalgysi jo neribotą kiekį, jis kenks ne mažiau ir „eis į kūną“.

Taigi, turime du atvejus: vieną – kai ryjame be saiko ir bet ką, kitą – kai investuojame pinigus ir laiką į kokybę, draugiją ir aplinką. Jei paskui dar pasivaikštome su draugėmis – išvis tobula: sudeginame gautas kalorijas ir dėl nieko nebereikia jaudintis.

– Ar turite savo rudens topus? Kurie ingredientai šiuo metų laiku labiausiai įkvepia kurti?

– Moliūgas, šokoladas, cinamonas, obuoliai – visiška klasika.

– Ką patartumėte sakantiems: „Aš nemoku kepti – neverta net pradėti“?

– Atsakyčiau: tikrai verta! Visoms moterims pasiūlyčiau bent kartą gyvenime pabandyti ką nors iškepti, nes tai darydamos pajus, kiek moteriškumo jose slypi.

Be meilės pyrago neiškepsite. Vadinasi, turite būti ir švelni, ir mylinti, ir susitelkusi į save, ir esanti čia ir dabar. Pamenate, pokalbio pradžioje sakiau, kad kulinarija – tikslusis mokslas, gamindama moteris turi susitelkti, būti čia ir dabar. Tai padaryti šiais laikais, kai tiek daug triukšmo, skubėjimo, mums yra sunkiausia.

Todėl labai linkėčiau bent kartą gyvenime pabandyti, tik nepradėti nuo kažko labai sudėtingo. Pirmam kartui puikiai tiks klasikiniai sviestiniai sausainiai, kurių neįmanoma sugadinti – jie visada pavyksta. O kai pavyksta, norisi ir vėl pabandyti. O kur dar kepinių kvapas! Kiek daug jaukumo jis suteikia ir paverčia namus tikrais namais.

– Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams Pyragų dienos proga?

– Palinkėčiau dalytis meile, šiluma, dėmesiu, rūpesčiu, o sekant Pyragų dienos tradicija – kepti pyragus ir dalytis jais su draugais, kaimynais, kolegomis ir būtinai su tomis organizacijomis, kurioms labiausiai reikia mūsų paramos. Aš, kaip mama, didžiausią dėmesį skiriu toms, kurios rūpinasi vaikais. Tegul ragaudami mūsų iškeptus skanėstus jie pajaučia tikrą namų jaukumą ir šilumą!

Moliūgų ir kakavos pyragas

300 g viso grūdo dalių „Salling“ miltų,

60 g cukraus,

150 g smulkaus rudojo cukraus,

3 šaukšteliai kepimo miltelių,

1 šaukštelis sodos,

1 šaukštelis malto cinamono,

1 šaukštelis malto imbiero,

500 g moliūgų tyrės,

250 ml pasukų arba kefyro,

2 dideli kiaušiniai,

60 g saulėgrąžų arba rapsų aliejaus,

60 g nesaldintos kakavos „Salling“ miltelių.

Traškiam viršui:

60 g sviesto, ištirpinto ir atvėsinto,

120 g „Salling“ granolos be glitimo,

2 šaukštai viso grūdo dalių miltų.

P. S. Visi ingredientai turi būti kambario temperatūros.

Didesniame dubenyje sumaišykite moliūgų tyrę, 3/4 puodelio pasukų, abejus cukrus, kiaušinius ir aliejų. Maišykite šluotele, kol gerai susimaišys (neplakite). Kitame inde išmaišykite miltus, kepimo miltelius, kepimo sodą, cinamoną ir imbierą. Suberkite į drėgnus ingredientus ir maišykite šluotele iki susidarys vientisa masė. Padalykite tešlą į dvi dalis. Supilkite likusias pasukas ir į vieną dalį persijokite kakavos miltelius, kruopščiai išmaišykite. Kekso formą išklokite kepimo popieriumi. Pakaitomis dėkite  moliūgų ir šokolado tešlos, tada perbraukite tešlą dantų krapštuku, kad sukurtumėte marmurinį efektą. Traškiam sluoksniui skirtus ingredientus išmaišykite ir sudėkite ant tešlos. Švelniai prispauskite. Kepkite 170 °C režimu „viršus–apačia“ 60–75 min., arba kol į centrą įsmeigtas medinis pagaliukas ištrauktas bus švarus. Išimkite iš orkaitės ir leiskite atvėsti.

Pyragas „Šarlotka“

500 g miltų,

200 g sviesto, supjaustyto kubeliais,

2 kiaušinių tryniai,

110 g cukraus,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

šiek tiek vanilės,

1 kupinas šaukštas grietinės,

6–8 nulupti obuoliai, kieti ir sultingi,

cinamono,

vanilinio cukraus,

pusės citrinos sultys.

Sumaišykite miltus su cukrumi, kepimo milteliais ir vanile. Sudėkite sviestą, kiaušinių trynius, supilkite grietinę. Kapokite peiliu arba viską maišykite kombaine plokščiu antgaliu, kol susidarys trupiniai. Greitai suformuokite rutulį, suvyniokite į maistinę plėvelę ir atvėsinkite apie 30 min. Tada įspauskite 1/3 tešlos į nuimamos kepimo formos dugną (manoji – 22 cm skersmens) ir dar 1/3 ant šonų. Subadykite šakute ir kepkite 170 °C temperatūroje 10–15 min, kol gražiai apskrus. Leiskite atvėsti. 2/3 obuolių supjaustykite vidutinio dydžio kubeliais, o likusius stambiai sutarkuokite ir išspauskite sultis. Pabarstykite cinamonu. Aš dar įberiu šiek tiek rudojo cukraus (pagal skonį). Įpilkite citrinos sulčių. Gerai išmaišykite ir paskleiskite ant iškepto pagrindo. Ant viršaus užtarkuokite likusią tešlą (geriausia ją pirma užšaldyti) arba sutrupinkite, kaip darau aš. Kepkite apie 1 valandą 180 °C temperatūroje. Mums skaniausia valgyti šiltą su vaniliniais ledais.

Medaus, obuolių ir datulių pyragas

75 g džiovintų datulių,

350 g obuolių,

1 apelsino šviežiai nutarkuota žievelė ir 5 šaukštai sulčių,

125 ml alyvuogių aliejaus ir 1 papildomas šaukštas,

150 g skysto (arba vos pašildyto) medaus,

80 g tamsaus rudojo „Muscovado“ cukraus,

2 kiaušiniai,

200 g miltų,

50 g migdolų miltų,

1 šaukštelis kakavos,

žiupsnelis druskos,

100 g smulkintų graikinių riešutų,

1,5 šaukštelio kepimo sodos.

P. S. Visi ingredientai turi būti kambario temperatūros.

Smulkiai supjaustykite datules. Nulupkite obuolius, išimkite sėklas ir smulkiai supjaustykite kubeliais. Į puodą dėkite obuolius, apelsino žievelę, pilkite sultis (3 šaukštus) ir 1 šaukštą alyvuogių aliejaus. Uždenkite puodą ir virkite ant vidutinės ugnies apie 7 min., kol obuoliai išvirs. Tada dėkite susmulkintas datules, įpilkite 1 šaukštą apelsinų sulčių ir virkite dar 3 min. arba tol, kol mišinį bus galima sutrinti šakute į tyrę. Nukelkite nuo ugnies. Į puodą supilkite alyvuogių aliejų, medų, suberkite muskovado cukrų, įmuškite kiaušinius. Viską gerai sumaišykite šluotele (neplakite). Į sumaišytus ingredientus įsijokite prieš tai paruoštą miltų, sodos, kakavos, migdolų ir druskos mišinį. Tada suberkite susmulkintus riešutus, supilkite atvėsusią obuolių tyrę. Maišykite, kol taps vientisa mase. 21–22 cm kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Kepkite 180 °C temperatūroje, geriausia be vėjelio, 45–50 min. arba tol, kol į pyragą įsmeigtas medinis pagaliukas ištrauktas bus švarus. Leiskite atvėsti.