Uodų tualetai – visai ne pokštas Pereiti į pagrindinį turinį

Uodų tualetai – visai ne pokštas

2026-11-15 09:00

Pavojingiausias planetos gyvūnas nėra ryklys ar nuodingoji gyvatė. Šis niūrus titulas tenka mažučiui vabzdžiui. Veikdami tarsi mikroskopiniai biologiniai ginklai, uodai savo įgėlimais platina virusus ir parazitus, kurie kasmet nusineša šimtus tūkstančių gyvybių.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Tikslas: tyrėjai siekia iš anksto užkirsti kelia uodų platinimų ligų protrūkiams.

Ir komiškas, ir revoliucinis

Tradiciniai uodų stebėsenos metodai reikalauja daug laiko ir laboratorinių išteklių.

Tad mokslas ieško naujų kelių – iki pačių netikėčiausių išradimų. Kaip rašo „The Daily Digest“, vienas tokių neseniai gimė JAV Rutgerso universiteto laboratorijose. Čia pasitelktas iš pirmo žvilgsnio komiškas, tačiau savo esme revoliucinis metodas – mokslininkai sukūrė specialius tualetus uodams.

Projekto tikslas – vabzdžių išmatose ieškoti pavojingų patogenų pėdsakų dar prieš jiems sukeliant ligų protrūkius tarp žmonių. Tikimasi, kad ateityje šis metodas leis stebėti įvairius uodų platinamus patogenus, įskaitant geltonojo drugio, Zikos, Čikungunijos, Dengės ir Vakarų Nilo virusus. Jie kelia nuolatinę grėsmę, o dėl klimato kaitos didėjant uodų paplitimui, rizika kasmet tampa aktualesnė ir vėsesnio klimato zonose.

Užbėgti grėsmei už akių

Neįprastos idėjos autorius – entomologas Dana Price'as, besispecializuojantis nariuotakojų genomikos ir pernešėjų platinamų infekcijų stebėsenos srityse. Jo teigimu, efektyviausia kova su epidemijomis prasideda nuo paprasto klausimo, ar konkretus virusas egzistuoja aplinkoje. „Jei jo neieškosite, niekada ir nerasite“, – teigė D. Price'as.

Ankstyvosios diagnostikos sistema leidžia aptikti infekcijos židinius gamtoje ir užkirsti jiems kelią išplisti iki nevaldomos situacijos – būtent tokios greitos reakcijos pritrūko COVID-19 pandemijos atveju.

Pats prietaisas stebina paprastumu. Tai 3D spausdintuvu atspausdintas piltuvėlis, kurio paviršius padengtas specialia vandenį atstumiančia medžiaga – uodui išsituštinus, ekskrementai virsta mažais lašeliais, kurie slidžiu paviršiumi nusirita į sterilų mėgintuvėlį.

Mokslas: ieškoma pažangesnių alternatyvų tradiciniams uodų stebėsenos metodams.

Kaip tai veikia realybėje?

Vabzdžiams privilioti mokslininkai panaudojo paprastą jauką – vatos diskelį, suvilgytą saldintu vandeniu su raudonais maistiniais dažais. Tyrėjai surinko dvi po 50 paprastųjų uodų grupes. 

Per 18 val. jų sukauptos išmatos perduotos išsamiems laboratoriniams tyrimams.

Ši technologija išsprendė esminę problemą, su kuria iki tol susidurdavo virusologai. Įprastai tradiciniuose tyrimuose sugauti uodai tiesiog sutrinami į vientisą masę.

Tačiau tokiame mėginyje dominuoja paties uodo DNR, kuri dažnai nustelbia menkus viruso pėdsakus.

Tiriant išmatas, vabzdžio genetinės medžiagos kiekis mėginyje sumažėja iki minimumo, todėl patogenų virusinė RNR ar DNR tampa žymiai lengviau analizuojama.

Spektras platesnis, nei manyta

Ekskrementų analizė leido aptikti ne tik gerai žinomus sukėlėjus, bet ir tokius virusus, kurie iki šiol mokslui galimai buvo visiškai nežinomi.

Jei neieškosite viruso, niekada ir nerasite.

Tyrėjai pirmą kartą Amerikos žemyne užfiksavo patogeną, stebėtinai panašų į vadinamąjį Hedwig virusą – jis iki šiol buvo aptiktas tik Europoje, tiriant poliarinių pelėdų audinius.

Tai rodo, kad gyvūnų pernešami virusai migruoja gerokai sudėtingesniais maršrutais, nei manyta iki šiol.

Be to, iš uodų išmatų mokslininkams pavyko atkurti pilną Vakarų Nilo viruso genomą. Taigi vabzdžių „dovanėlėse“ išliekanti itin aukštos kokybės genetinė medžiaga leidžia sekti išsamią evoliuciją: nustatyti viruso atmainas, pavojingas mutacijas bei prognozuoti, ar atsiradusi nauja forma gali tapti atsparesnė žmogaus imuninei sistemai.

Tendencijos: dėl klimato kaitos vabzdžių paplitimas auga.

Atokiausiuose kampeliuose

Įkvėpti sėkmingų bandymų, Rutgerso mokslininkai planuoja plėsti tyrimo mastą.

„Pagrindinė idėja – nuvykti į atokias, sunkiai pasiekiamas vietoves, palikti šiuos „spąstus“ tiesiog „viduryje niekur“, o po kelių dienų ar savaitės sugrįžti pasiimti surinktų mėginių“, – aiškino D. Price’as.

Tai atvertų galimybes ilgalaikiam patogenų monitoringui tiek tankiai apgyvendintose zonose, tiek atokiuose miškuose ar pelkynuose.

Vis dėlto iki šiol technologija išbandyta laboratorijoje, naudojant iš anksto sugautus uodus, todėl jos veiksmingumą realiomis lauko sąlygomis dar reikės įrodyti.

Šiuo metu komanda kuria naujos kartos įrenginius, kurie viename korpuse sujungs vabzdžių viliojimą, gaudymą ir jų išskyrų surinkimą.

Jei visi mokslininkų sumanymai pasiteisins, epidemiologai įgis potencialiai labai galingą įrankį.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų