Tyrinėjimo džiaugsmas – tiesiausias kelias į gerus mokymosi rezultatus

Specialistai savo ruožtu teigia, kad vaikų noras pažinti pasaulį ir jo dėsnius, įsitikinti, kad smagiausi eksperimentai gali vykti ne tik planšetės ekrane, bet ir klasėje, skatina  mokytojus atrasti naujus mokymosi metodus ir iš žinių šaltinio tapti vaikų tyrinėjimų ir pasaulio atradimo partneriu.

Tyrinėjimo džiaugsmas – nuo mažų dienų

Tai, kiek daug apie vandenį, orą, fizikos dėsnius, robotus, menus ar ląsteles galima išmokti ne iš vadovėlių, bet tiesiogiai tyrinėjant ir atliekant eksperimentus, bus galima sužinoti parodoje „Mokykla“ organizuojamose aštuoniose „Atradimų laboratorijose“: Menų, Mažųjų, Knygų, Robotikos, Gamtamokslinėje, Įdomiosios inžinerijos, Matematikos, Gamtos ir meno. Jos skirtos ne tik vaikams, bet ir mokytojams.

„Šiemet Mažųjų laboratorijoje užsiėmimo „Stebėk, tyrinėk, atrask“ metu bus galima atlikti net septynis skirtingus eksperimentus – kursime lietaus debesis, tirštą rūką, išgausime didžiulį sauso ledo muilo burbulą, , kodėl balionas, padėtas ant lapo su daug smeigtukų, nesprogsta, kaip vanduo palenda po kolba. Vaikams ypač daug džiaugsmo teikia eksperimentas, kurio metu išmoksta pieštukais pradurti pilną maišelį vandens taip, kad vanduo neištekėtų. Jiems tai didžiulis atradimas, o drauge – galimybė savo kailiu patirti, kad toks sunkiai paaiškinamas ir nematomas reiškinys kaip atmosferos slėgis tikrai egzistuoja“, – apie „Atradimų laboratorijos“ veiklas pasakoja Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Ramutė Bytautė.

Ji sako, kad patiems mažiausiems skirti užsiėmimai yra kelias ne tik į gerus mokymosi rezultatus, bet ir didina motyvaciją mokytis, stengtis, kuria patirtį, kad mokslas įdomus.

„Vaikai iš prigimties yra smalsūs, jiems viskas įdomu. Noro tyrinėti neužgesina ir naujosios technologijos, net gi priešingai, tačiau būtina, kad į tą norą būtų atsiliepta, kad jis būtų išgirstas. Todėl šiemet pirmą kartą organizuojame „Atradimų laboratorijas“ visiems – nuo pačių mažiausių iki mokytojų“, – sako Ugdymo plėtotės centro (UPC) Gamtos, tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio metodininkė Ona Vaščenkienė.

Besikeičiantis mokytojo vaidmuo

Pasak ilgametę mokymo patirtį turinčios UPC specialistės, mokymasis tyrinėjant ne tik pagerina mokinių mokymosi rezultatus, didina įsitraukimą, bet ir ugdo grupinio darbo gebėjimus. Tačiau ji pripažįsta, kad tokie metodai reikalauja daugiau pasiruošimo, aktyvumo ir atvirumo iš mokytojų.

„Ne mėgautis visažinio poza, o naudotis galimybe būti atradimo partneriu, kartu su vaikais patirti eksperimento džiaugsmą – toks mokytojo vaidmuo šiuolaikinėje mokykloje. Ir tai nei kiek nemenkina mokytojo autoriteto, veikiau priešingai – suartina abi kartas, padeda joms mokytis vieniems iš kitų. Įkvėpimo, patirties, kaip pasiruošti tokioms pamokoms ir kaip iš jų gauti didžiausią naudą, taip pat bus galima pasisemti mokytojams skirtuose „Atradimų laboratorijos“ užsiėmimuose. Kviesime mokytojus atrasti naujas galimybes“, – sako O. Vaščenkienė.

Pasak jos, tinkamai naudojamos naujausios išmaniosios technologijos ne tik praturtina ugdymo procesą, bet ir skatina mokytojus tobulėti.

Kad mokytojas buvo ir yra svarbiausia ugdymo proceso grandis, kad ir kaip tobulėtų ugdymo priemonių turinys bei formos, sutinka ir vadovėlius bei kitas modernias ugdymo priemones kurianti leidykla „Šviesa“. „Mes labai aiškiai jaučiame, kad inovatyvių, skaitmeninių bei papildomų ugdymo priemonių poreikis tikrai auga. Nepaisant to, jog vidutinis mokytojų amžius Lietuvoje vienas didžiausių Europoje, tačiau pagal norą mokytis, naudoti naujas technologijas, eksperimentuoti kartu su vaikais mūsų mokytojai Europoje yra vieni iš lyderių“, – sako leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė.

Pasak jos, šiemet  Gamtamokslinėje ir Mažųjų laboratorijose užsiėmimai koncentruosis ties tiksliaisiais mokslais – biologija, fizika, chemija. „Tyrinėsime orą, vandenį, aiškinsimės,  kaip veikia ląstelė. Visos mūsų laboratorijos atspindi bendrą švietimo tendenciją – mokymąsi tiriant. Kai vaikai ne tik išgirsta, bet ir patys išbando, jie geriau įsimena ir supranta net ir labai kompleksinius reiškinius. Taip pat jie įgyja daugiau motyvacijos, noriau mokosi, nes mato prasmę“, – teigia D. Bartninkienė.

Mokykla be sienų

Kad šiuolaikinis ugdymo procesas vyksta ne tik mokykloje, o pačiose įvairiausiose erdvėse, parodoje „Mokykla 2016“ demonstruos bibliotekos ir muziejai.

Bibliotekos šiais metais pirmą kartą pristatys savo siūlomus edukacinius užsiėmimus vaikams ir mokytojams, padės suprasti, kokia įvairialypė gali būti biblioteka, kiek skirtingų veiklų gali pasiūlyti mokiniams.

„Bibliotekos yra ir mokyklose, tačiau viešosios miestų ir miestelių bibliotekos vis dėlto yra alternatyvi ugdymosi erdvė. Ir tai tikrai nėra vien knygų sandėlis. Čia galima mokytis, ieškoti informacijos, galų gale žaisti, o savanoriai bei bibliotekininkai yra paruošę įvairiausių veiklų, kurios praturtina ugdymo procesą“, – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė.

Paroda „Mokykla 2016“ vyks lapkričio 25–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. 

Šiais metais parodoje dalyvaus per 100 įmonių ir švietimo įstaigų, kurios pristatys įvairias ugdymo priemones, įrangą, naujas technologijas, formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, paslaugas tiek mokykloms, mokytojams, tiek ir mokiniams. Savo patirtimi ir atradimais meistriškumo klasėse vėl dalinsis švietimo ekspertai, veiks aštuonios „Atradimų laboratorijos“: Menų, Mažųjų, Knygų, Robotikos, Gamtamokslinė, Įdomiosios inžinerijos, Matematikos, Gamtos ir meno. Pirmą kartą šioje parodoje vyks didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN paroda.

Į užsiėmimus galite užsiregistruoti iš anksto.