Vienkartinė vakcina buvo sukurta Kvynslando valstijos Saulės pakrantės universitete po daugiau nei dešimtmetį trukusių mikrobiologijos profesoriaus Peterio Timms vadovaujamų tyrimų.

Tyrimai parodė, kad vakcina sumažino koalų tikimybę susirgti chlamidijomis reprodukciniame amžiuje ir sumažino laukinių gyvūnų populiacijos mirtingumą nuo šios ligos bent 65 proc.

Chlamidija gali sukelti šlapimo takų infekcijas, nevaisingumą, aklumą ir mirtį.

Šios ligos gydymas antibiotikais gali sutrikdyti užsikrėtusios koalos gebėjimą virškinti eukalipto lapus – jos vienintelį maisto šaltinį.

Australijos vyriausybė prisidėjo prie vakcinos kūrimo, skirdama 76 mln. Australijos dolerių (50 mln. JAV dolerių) iš Koalų išsaugojimo fondo.

Mokslininkas teigė, kad vakcina dabar gali būti naudojama laukinių gyvūnų ligoninėse, veterinarijos klinikose ir lauke, siekiant apsaugoti šalies koalas.

„Žinojome, kad vienkartinė vakcina, kuriai nereikia pakartotinės dozės, yra sprendimas, padėsiantis sumažinti greitą ir pražūtingą šios ligos plitimą, nes bent pusė visų Australijos laukinių populiacijų koalų krito būtent dėl šios ligos. Kai kurios kolonijos kasdien vis labiau artėja prie išnykimo, ypač pietryčių Kvynslande ir Naujojo Pietų Velso valstijoje, kur infekcijos lygis populiacijoje dažnai siekia apie 50 proc., o kai kuriais atvejais gali siekti net 70 proc.“, – teigė P. Timms.

Gamtos apsaugos labdaros organizacijos „Australian Koala Foundation“ pirmininkė Deborah Tabart teigė, kad ištekliai, skiriami koalų vakcinacijai, turėtų būti nukreipti į koalų buveinių išsaugojimą.

Dar viena grėsmių koaloms yra buveinių praradimas dėl miškų gaisrų ir miestų plėtros.

D. Tabart vadovaujamo fondo skaičiavimais, gamtoje liko mažiau nei 100 tūkst. koalų, kitų aktyvistų skaičiavimais, 2–3 kartus daugiau.

Koalos yra simboliniai Australijos sterbliniai gyvūnai, kaip ir vombatai ar kengūros.

Koalos didžiąją laiko dalį praleidžia valgydamos ir miegodamos eukaliptų medžiuose.