Sąmokslo teorijos: kodėl jomis tiki žmonės?

Kepuraites iš fo­li­jos su­gal­vo­jo Ju­lian­as Huxley`is – bio­lo­gas, bū­simas pir­ma­sis UNESCO va­do­vas, ter­mi­no „trans­hu­ma­niz­mas“ au­to­rius ir Aldou­so Hux­ley`io, pa­ra­šiu­sio anti­uto­pi­ją „Pui­kus nau­jas pa­sau­lis“ vy­res­ny­sis bro­lis.

1927 me­tais Ju­li­an­as iš­spaus­di­no fan­tas­ti­nį ro­ma­ną, ku­rio pa­grin­di­nis he­ro­jus moks­li­nin­kas iš­mo­ko te­le­pa­ti­jos spin­du­liais per­švies­ti žmo­nių sme­ge­nis, o vie­nin­te­lis ap­si­sau­go­ji­mo bū­das – ap­vy­nio­ti gal­vą fo­li­ja.

Nuo to laiko kepurės iš folijos tapo konspirologijos simboliu. Su kuo ji asocijuojasi? Su negausiais keistuoliais kažkur visuomenės paribiuose, besigrumiančiais su pasauline reptiloidų vyriausybe, įtariančiais valdžią slepiant tiesą apie NSO ir saugančiais smegenis nuo psichotroninio spinduliavimo tomis pačiomis kepuraitėmis.

Beje, Masačiusetso technologijų institute (MIT), kur fizikai dar nuo Feinmano laikų nuolat juokauja, nepatingėjo patikrinti, ar kepuraitės iš folijos išties ekranuoja smegenis nuo įvairaus spinduliavimo, ir, konspirologų siaubui, paskelbė, jog kai kurių radiobangų atveju ji veikia kaip antena – stiprintuvas. Pavyzdžiui, draudžiamo radijo mėgėjams diapazono, kurį JAV vyriausybė rezervavo specialiai palydovų klasei.

Psichologas Robas Brothertonas iš Londono Goldsmiths universiteto, lapkričio pabaigoje JAV ir JK išėjusios knygos „Suspicious Minds: Why We Believe Conspiracy Theories“ autorius, visų pirma stengiasi paneigti saujelės keistuolių stereotipą. Sąmokslo teorija – kaip religija viduramžiais: kalbama apie nuoširdų šimtų milijonų žmonių, tikrąja to žodžio prasme, tikėjimą.

Davido Icke'o, kuriam ir priklauso idėja apie slaptą pasaulinę reptiloidų – archontų vyriausybę, surenka pilną 90 tūkstančių vietų Wembley stadioną – tą patį, kuriame buvo žaidžiamos Londono Olimpiados futbolo rungtynės.

Daugiau nei pusė amerikiečių įtaria, kad prezidento Kenedžio negalėjo nužudyti vienišas psichopatas (o teisybę vyriausybė slepia). Nemaža dalis laiko 1969 m. išsilaipinimą Mėnulyje inscenizacija. Bala nematė, jei būtų kalbama apie pačius konservatyviausius ir beraščius, tačiau Kenedžio nužudymo tyrimo komitetą, kur priimta aksioma, kad žudikas Lee Harvey Oswaldas – marionetė, o oficialus tyrimas – priedangos operacija, įkūrė ne kas kitas, o Nobelio premijos laureatas Bertrandas Russellas, vienas iš šiuolaikinės matematinės logikos ir analitinės filosofijos tėvų.

Dabar sąmokslo teorijas gina tokio masto žmonės, kaip profesorius lingvistas Noamas Chomsky'is ir trijų Oskarų laureatas režisierius Oliveris Stone`as – tokius, kaip nepriklausomus amerikiečių intelektualus, ypač mėgsta cituoti „Russia Today“.

Todėl, norint tirti sąmokslo teorijas kaip masinės sąmonės fenomeną, apibūdinimo „miesto pamišėlių pasaulio vaizdas“ jau negana. Iš pradžių išsiaiškinkime, apie kokius „sąmokslus“ kalbame?

Paprastai sąmokslo teorijose dėstoma ne kokia nors sąmokslininkų istorija, o sąmokslas – vykstantis dabar, kurio tikslas – ką nors nuo mūsų nuslėpti. Kenedis nužudytas prieš 52 metus, tačiau vyriausybė ir dabar nenori paviešinti šio fakto aplinkybių. Gydytojai susimokė nuslėpti, kad skiepai sukelia autizmą. Virusologai išgalvojo AIDS, tačiau iki šiol apsimeta, kad virusas egzistuoja. Pradingęs virš Indijos vandenyno laineris MH370 slepiamas NASA angare, o su jo keleiviais bandymus atlieka slapti mokslininkai.

Brothertonas įsitikinęs: visų šių teiginių bendras vardiklis ne koks nors bendras siužetas, o vienoda kognityvinių klaidų rinkinio kombinacija su nuoširdžiu noru samprotauti logiškai. Smegenims kyla įvairių poreikių, su kuriais sąmokslo teorijos padeda susidoroti. Todėl konspirologija psichologams – ne konkrečių įsitikinimų rinkinys („bokštus dvynius susprogdino CŽV“, „pasaulį valdo masonai“), o proto būsena, sukurianti jų poreikį.

Pavyzdžiui, chaoso baimė: mums patogiau nurašyti įvairias katastrofas – nuo automobilių avarijų iki psichopatų atliktų šaudymų mokyklose – suplanuotai veikiančiai kokios nors galingos jėgos piktai valiai („masonai nori pašalinti liudininkus“, „CŽV nori nuteiki piliečius prieš asmeninių ginklų turėjimą“), o ne aklam atsitiktinumui, galinčiam sunaikinti mus išvis be jokios priežasties.