Rastą 400 tūkst. metų senumo kaukolę gaubia paslaptys

Minima pusė kaukolės buvo atkasta Arueiros urve ir yra seniausia žmogaus kaukolės fosilija, kada nors atrasta Portugalijoje, rašoma JAV moksliniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Tačiau radinį gaubia daug paslapčių. Mokslininkai nežino, ar tai vyro, ar moters kaukolė, kaip tas žmogus žuvo, ir net kokia tai ankstyvųjų žmonių grupė.

„Yra daug klausimų dėl to, kokiai rūšiai priskirtinos šios fosilijos. Esu linkęs galvoti apie juos kaip apie neandertaliečių protėvius“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas straipsnio autorių Rolfas Quamas (Rolfas Kuamas), Niujorko valstijos universiteto Bingamtone antropologas.

Kaukolė – suaugusio žmogaus

„Tai ne pats neandertalietis, – sakė R. Quamas. – Jis pasižymi ypatybėmis, kurios gali būti susijusios su vėlesniais neandertaliečiais“. Tarp tų ypatybių yra „kaulinis gumbas netoli ausies, vadinamas spenine atauga“.

Mokslininkai sako, kad šis kaulas gali būti susijęs su slėgio ausyje reguliavimu, tačiau tiksli jo paskirtis nėra aiški.

Tačiau mokslininkai gali užtikrintai pasakyti, kad ši kaukolė yra suaugusio žmogaus. Du drauge rasti dantys atrodo nusidėvėję.

Taip pat žinoma, kad radinys yra 400 metų senumo: tai buvo tiksliai nustatyta pagal aplinkinius stalagmitus ir nuogulas.

To paties negalima pasakyti apie kitas tokias kaukoles, rastas kitose Europos vietose. Kai kurios jų buvo atrastos prieš daug metų, kai dar nebuvo dabartinių technologijų. Kitais atvejais urvų sąlygos neleido tiksliai nustatyti aplinkinių uolienų amžiaus.

Mokslininkams kartais tekdavo spėti, kokio senumo yra šios kaukolės, sakė R. Quamas. Būdavo kalbama apie ir 200 tūkst. metų, ir apie daugiau kaip 400 tūkst. metų.

Minima Portugalijoje atrasta kaukolė turi panašumų su Ispanijos šiaurėje rastais maždaug 430 tūkst. metų senumo kaulais ir Pietų Prancūzijoje rastais dar senesniais, maždaug 450 tūkst. metų senumo radiniais.

„Šiuo metu antropologinėje literatūroje daug diskutuojama, kokiai rūšiai priskirtinos šios fosilijos. Didelio sutarimo nėra“, – sakė R. Quamas, kuris straipsnį parašė drauge su portugalų archeologu Joao Zilhao (Žoaunu Ziljaunu) ir kitais kolegomis.

Akmeniniai įrankiai

Radinio vieta yra labiausiai į vakarus nutolusi iš bet kokių Europoje rastų pleistoceno vidurio žmonių fosilijų radimviečių.

Be to, šis radinys – vienas ankstyviausių Europoje, sietinų su Ašelio akmeninių įrankių kultūra, pažangesne nei pačių ankstyviausių Europoje gyvenusių žmonių.

Tarp akmeninių Ašelio kultūros įrankių yra lašo pavidalo kirvukai, kuriuos pasigaminti būdavo sunkiau nei ankstyvesnius įrankius.

Jie atsirado Afrikoje ir prieš maždaug 500 tūkst. metų, turbūt per Artimuosius Rytus, pateko į Europą.

Pačiuose Europos vakaruose rasti šie 400 tūkst. metų senumo įrankiai „rodo, kad Ašelio žmonės palyginti greitai išplito po Europą“, sakė R. Quamas.

Vos nepražiūrėjo

Nors apie rastąją kaukolę dar daug ką reikės išsiaiškinti, mokslininkai džiaugiasi, kad išvis ją rado. Tiesą sakant, jie jos vos nepražiūrėjo.

Betono kietumo nuogulose kaukolės kontūras buvo pastebėtas paskutinę kasinėjimų projekto dieną 2014 metais.

„Šias vietas tyrinėjau pastaruosius 30 metų, mes radome daug svarbių archeologinių duomenų. Tačiau tokio senumo ir svarbos žmogaus kaukolės suradimas visuomet būna labai ypatingas momentas“, – sakoma J. Zilhao pareiškime.

Darbininkai savaitę plušo, kol išlupo iš žemės šį bloką. Vienu metu atskėlimo kūjis suskaldė kaukolę į gabalus.

Pačiai kaukolei iš akmens atsargiai išimti prireikė pustrečių metų. Kaukolės nuotraukose matyti apvali skylė – pažeidimas, padarytas kasinėjimų metu.

Iškasena nuo spalio bus eksponuojama Nacionaliniame archeologijos muziejuje Lisabonoje.

Artimiausiais metais ekspertai detaliai tyrinės kaukolę ir vietą, kurioje ji buvo rasta, kad būtų galima susidaryti „aiškesnį vaizdą apie gyvenimą tame rajone, gyvenimą urve ir šio žmogaus evoliucinę padėtį tarp mūsų protėvių“, sakė R. Quamas.