Paskelbtos Nobelio chemijos premijos laureatės

Šios mokslininkės sukūrė vieną tiksliausių genų inžinerijos įrankių: genų redagavimo technologiją CRISPR-cas9. Šia taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologija – tam tikromis „žirklėmis“ – galima iškirpti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų mutavusius genus ir pakeisti juos ištaisytais genais.

„Naudodamiesi šia [technologija] mokslininkai gali su itin dideliu tikslumu keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR. Ši technologija padarė revoliuciją gyvybės mokslų [srityje], prisideda prie naujų vėžio gydymo būdų ir gali išpildyti svajonę gydyti paveldimas ligas“, – paskelbė Nobelio komitetas.

51 metų E. Charpentier ir 56 metų J. A. Doudna yra tik šeštoji ir septintoji moterys, gavusios Nobelio chemijos premiją.

Tyrinėdama vienas įprastas žalingas bakterijas E. Charpentier atrado anksčiau nežinotą molekulę: bakterijos senovinio imuninio atsako dalį, kuri „nuginkluoja“ virusus nukirpdama jų genetinės medžiagos dalis.

2011 metais publikavusi savo tyrimo išvadas E. Charpentier drauge su J. A. Doudna atkūrė tų bakterijų genetines „žirkles“ ir supaprastino jas, kad jas būtų lengviau naudoti ir taikyti kitai genetinei medžiagai.

Tuomet jos perprogramavo tas „žirkles“ taip, kad jomis būtų galima perkirpti bet kokią DNR molekulę nustatytoje vietoje, atverdamos galimybes mokslininkams perrašyti gyvybės kodą tose vietose, kur DNR iškerpama.

CRISPR/Cas9 jau prisidėjo prie reikšmingų pasiekimų javų atsparumo srityje: naudojantis šia technologija buvo pakeistas genetinis jų kodas, kad jie geriau atlaikytų sausras ir kenkėjus.

Technologija taip pat sudarė sąlygas sukurti naujų vėžio gydymo metodų ir daug ekspertų tikisi, kad su ja vieną dieną bus galima gydyti paveldimas ligas.

Pirmą kartą Nobelio chemijos premiją moteris gavo 1911 metais, kai Marie Curie (Mari Kiuri), 1903-aisiais jau atsiėmusi Nobelio fizikos premiją, buvo pagerbta už radžio ir polonio atradimą.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Pernai ši premija atiteko trims ličio jonų baterijų kūrėjams – amerikiečiui Johnui Goodenoughui (Džonui Gudinafui), anglui M. Stanley Whittinghamui (M. Stenliui Vitingamui) ir japonui Akirai Yoshino (Akirai Jošinui).

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.

Antradienį  Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.