2015 metų Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje trečiadienį atiteko švedui Tomui Lindahliui (Tomui Lindaliui), Paului Modrichui (Polui Modričui) iš Jungtinių Valstijų ir turkų bei amerikiečių mokslininkui Azizui Sancarui (Azizui Sandžarui) už DNR pažaidų šalinimo mechanizmo tyrimus.

Šie trys mokslininkai buvo pagerbti už „molekulinio lygmens žemėlapio, rodančio kaip ląstelės ištaiso DNR pažaidas ir apsaugo genetinę informaciją, sudarymą“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.

DNR (deoksiribonukleininė rūgštis) yra genetinio kodo, užtikrinančio ląstelių ir gyvų organizmų funkcionavimą bei dauginimąsi, cheminis pagrindas.

„Jų sistemingas darbas suteikė fundamentalių žinių, kaip funkcionuoja gyvos ląstelės, taip pat suteikia žinių apie kai kurių paveldimų ligų molekulines priežastis ir apie mechanizmus, lemiančius vėžio vystymąsi ir (organizmo) senėjimą“, – nurodė Nobelio komitetas.

Ląstelėms dalijantis veikia molekulinis mechanizmas, turintis tiksliai nukopijuoti paveldimą genetinę informaciją, bet kai kada joje atsiranda atsitiktinių klaidų, dėl kurių naujai susidariusios ląstelės gali žūti arba pradėti netinkamai veikti. DNR taip pat gali būti pažeista saulės ultravioletinių spindulių ir kitų aplinkos veiksnių.

Vis dėlto organizmuose esama įvairių baltymų, kurie veikia kaip molekulinės remonto dirbtuvės, stabilizuojančios DNR kopijavimo – replikacijos – procesus. Tas mechanizmas aptinka genetinio kodo klaidas ir ištaiso pažaidas.

Minėti trys mokslininkai buvo pagerbti už šio mechanizmo schemos išaiškinimą – visų pirma T.Lindahlis, atradęs vadinamuosius DNR reparacijos enzimus, kurie yra to „remonto komplekto“ pagrindiniai įrankiai.

Akademija nurodė, kad DNR anksčiau laikyta labai stabilia molekule, bet T.Lindahlis 8-ame dešimtmetyje įrodė, kad ši medžiaga gana sparčiai degraduoja, jeigu neveikia biologiniai jos apsaugos mechanizmai. Žmonių DNR gali pažeisti saulės ultravioletiniai spinduliai ir karcinogeninės medžiagos – pavyzdžiui, tabako dūmai.

A.Sancaras išaiškino, kaip sudarytas mechanizmas, ląstelėse ištaisantis ultravioletinių spindulių sukeliamas DNR pažaidas, o P.Modrichas atrado vadinamąjį nesutampančių porų mechanizmą, padedantį ištaisyti genetinio kodo klaidas, atsirandančias replikuojantis DNR, kai ląstelė dalijasi, aiškino žiuri.

„Esminiai tyrimai, atlikti 2015-ųjų Nobelio chemijos premijos laureatų, ne vien pagilino mūsų žinias, kaip mes funkcionuojame, bet taip pat vedė į gyvybes gelbstinčių gydymo metodų sukūrimą“, – pabrėžė Nobelio komitetas.

77 metų T.Lindahlis yra Londone veikiančio Francio Cricko (Fransio Kriko) instituto grupės lyderis emeritas, taip pat vėžio tyrimų instituto „Cancer Research UK“ direktorius emeritas.

P.Modrichas, gimęs 1946 metais, dirba tyrėju Howardo Hughes'o (Hovardo Hjuzo) medicinos institute ir profesoriumi Duke'o (Djuko) universiteto medicinos mokyklos, veikiančios Darame, Šiaurės Karolinoje.

69 metų A.Sancaras yra Šiaurės Karolinos universiteto medicinos mokyklos, įsikūrusios Čapel Hilo mieste Šiaurės Karolinoje, profesorius.

Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų).

Praėjusiais metais Nobelio chemijos premija buvo skirta dviem amerikiečiams – Ericui Betzigui (Erikui Betcigui) bei Williamui E.Moerneriui (Viljamui Merneriui) ir vokiečiui Stefanui W.Helliui (Štefanui V.Heliui), kuriems pavyko sukurti itin didelės skiriamosios gebos fluorescencinės mikroskopijos metodus, sukėlusius perversmą ląstelių struktūros ir gyvybinių procesų tyrimuose.

Tradiciškai Nobelio premija šiems trims mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.