- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Žinoma apie pusantro milijono gyvųjų vandens organizmų rūšių, tačiau manoma, kad jų yra dar beveik 90 kartų daugiau“, – teigia Alisa Palavenienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros doktorantė.
Pasak jos, gyvenimo sąlygos vandenyje labai skiriasi nuo sausumos, todėl gyvuosius organizmus tyrinėti ypač įdomu. Jūrinės kilmės medžiagomis galima ne tik gydyti, bet ir apsisaugoti nuo ligų.
„Pavyzdžiui, rajos turi labai aštrų regėjimą – gali matyti aklinoje tamsoje. Tiriant jų tinklainės struktūrą, atrandami nauji metodai kataraktai gydyti. Jūros kempinių porėta struktūra primena žmogaus kaulą, o tai pritaikoma kaulų inžinerijoje“, – jūrų pasaulio įdomybes vardija A. Palavenienė.
Nuo seno žinoma, jog jūros flora ir fauna turtinga daugybe naudingųjų medžiagų. Ryklio aliejus, kaip ir Karibų jūroje gyvenantys bestuburiai organizmai, pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Skausmą malšinančių medžiagų turi jūros gyvatės nuodai, o iš rudųjų ir raudonųjų jūrų dumblių išskiriamos medžiagos praverčia, gydant odos ligas. Jos spartina žaizdų gijimą ir stabdo odos senėjimą.
KTU doktorantės tyrimų sritis – jūrinės kilmės medžiagų (žuvų kaulų) pritaikymas kaulo audinio inžinerijoje. Šiais tyrimais ir būsimu produktu ypač domisi odontologai. Beje, ne tik Lietuvoje. „Kiek man žinoma, kaulų blokeliai su mineralais iš žuvų kaulų panaudojus natūralios kilmės karkasą kol kas nėra gaminami niekur pasaulyje. Tyrimai, kuriuos atliekame KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – tik pirmas žingsnis; iki galutinio produkto dar liko šiek tiek padirbėti“, – sako A. Palavenienė.
Vaikystės prisiminimai – stimulas moksliniam darbui
Iš Klaipėdos kilusią jaunąją mokslininkę jūra paviliojo dar vaikystėje. Jos tėtis, tolimųjų reisų jūrininkas, iš kelionių parveždavo egzotinių žuvų kaulų; namuose sutrinti šių kaulų milteliai buvo naudojami žaizdoms gydyti – juos sutrynus ir užbėrus ant kraujuojančios vietos, žaizda užsitraukia greičiau.
„Prisiminiau apie šį būdą jau suaugusi, pradėjau ieškoti tyrimų ir radau, jog pasaulio mokslininkai dirba šioje srityje. Po vienų vasaros atostogų su vyru nusprendėme kurti savo verslą gydomosios kosmetikos srityje. Kadangi idėja nauja, kad viskas būtų saugu, patikima ir veiksminga, reikia dar daug ką ištirti. Taip ir įstojau į doktorantūrą“, – pasakoja A. Palavenienė, šią vasarą KTU pradėjusi mokytis ir verslumo pagrindų – antreprenerystės.
Svarbiausia – nepakenkti
„Brangiausi yra klinikiniai tyrimai, kuriems atlikti mes ieškome partnerių ir užsienyje. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra labai jautrus dalykas, todėl bet kokiems išradimams šioje srityje egzistuoja daugybė filtrų – produktas negali atsidurti rinkoje, jo prieš tai išsamiai neištyrus“, – sako A. Palavenienė.
Pasak tyrėjos, kad ir kaip mokslininkus skubintų verslas, sveikatos srityje skubėti su naujais produktais yra pavojinga. Ji primena vaisto talidomido istoriją. Daugelyje pasaulio šalių jis buvo rekomenduojamas nėščioms moterims, kad palengvintų rytinį pykinimą. Tik JAV šis vaistas nebuvo priimtas registravimui. Praėjus tam tikram laikui paaiškėjo, kad vaistas kenkia vaisiui; netrukus po jo masinio išplitimo buvo užfiksuota per 10 tūkstančių kūdikių apsigimimo atvejų.
Daugiau žuvies, mažiau kiaulienos
Yra tokia sparnuota mokslinės fantastikos rašytojo Arturo Klarko frazė: netinka vadinti mūsų planetą žeme, nes tai iš esmės vandenynas. 70 proc. mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo. Jūros gyvūnai ir augalai, ypač jūrinėse šalyse, ilgus amžius žmonėms buvo neišsenkantis maisto šaltinis. Paklausta apie kontraversiškas diskusijas dėl to, ar reikia valgyti daugiau žuvies, KTU mokslininkė teigia, jog visų pirma į šį klausimą turėtų atsakyti dietologai.
„Kas yra daugiau? Jei tai reiškia – daugiau žuvies, mažiau kiaulienos, sutinku. Jei valgysime per pietus žuvį, vakarienei – mėsą, tikrai gausime daugiau baltymų, nei organizmui reikia. Tada žarnyne prasidės puvimo procesai, išsiderins maistinių medžiagų balansas“, – aiškina ir farmacininkės išsilavinimą turinti A. Palavenienė.
Mažos žuvys vertingesnės už dideles
Ji teigia, jog šalyse, kuriose jūros gėrybės yra vienas iš pagrindinių maisto šaltinių, žmonės labiau vertina mažas žuvis. Juk, kuo mažesnė žuvis, tuo ji jaunesnė. Nors, pasak KTU mokslininkės, yra atlikti tyrimai, rodantys, kad jūrinės kilmės racionas neskatina sunkiųjų metalų kaupimosi žmogaus organizme, reikėtų vadovautis sveiku protu.
„Esu girdėjusi atvejų, kai žmonės pereina prie žuvies dietos ir ima maitintis vien tuno konservais. Tunas – didelė žuvis, galinti sverti apie 0,5 tonos. Jis gyvena ilgai ir per savo gyvenimą suvalgo didžiulius kiekius įvairiausių kitų žuvų – nuo pakankamai didelių iki planktono. Todėl tuno organizme bus susikaupę daugiau sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų“, – aiškina A. Palavenienė.
Krevečių kiautai taip pat valgomi
Žmonės valgo ne tik žuvį, bet ir kitus jūros gyvūnus bei augalus. Tarp KTU laboratorijose tiriamų jūrinės kilmės medžiagų yra alginato druskos, išgaunamos iš rudųjų dumblių, chitinas, iš kurio sudaryti vėžiagyvių, pavyzdžiui, krevečių kiautai. Šios medžiagos taikomos audinių inžinerijoje. Chitinas pasižymi antimikrobinėmis ir regeneracinėmis savybėmis, atstato minkštųjų audinių struktūrą.
„Esu girdėjusi, jog šalyse, kur jūros kilmės maistas yra įprasta raciono dalis, pavyzdžiui, Prancūzijoje, krevetės valgomos su visu kiautu. Tiesa, to daryti su šaldytais produktais, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, nerekomenduoju“, – įdomų faktą pamini KTU jaunoji mokslininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?11
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...