Šių metų gruodį į kosmosą pakils Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kosmoso mokslų ir technologijų instituto jungtinės komandos kuriamas palydovas „LitSat-1“. Šis palydovas – ne tik simbolinis Lietuvos žingsnis kosmoso erdvėje, bet ir bandomasis skrydis, rengiantis pirmajam orientavimo erdvėje sistemos išbandymui kosmose.

Iki šiol mažų gabaritų palydovai turėjo tik pasyvias kampinio orientavimo sistemas, kurie neužtikrindavo pakankamo tikslumo. Naujoji sistema leistų išplėsti mažųjų „nano“ palydovų galimybes. Tokio tipo sistemos, veikiančios pjezo reakcijos principu, dar nebuvo išbandytos kosmoso erdvėje.

Vienas iš kuriamo palydovo LitSat-1 komandos vadovų, KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas pastebi, jog pastaruoju metu daug šalių, tame tarpe ir neturinčios kosmoso tyrimų tradicijų, susidomėjo mažaisiais palydovais, mokslinėje literatūroje vadinamais „CubeSat" arba nanopalydovais. Jų kūrimą paskatino šiuolaikinės elektronikos ir informatikos sistemų miniatiūrizavimas, reikšmingi pasiekimai kuriant ryšio priemones bei jų maitinimo elementus ir unikali galimybė atlikti mažo mastelio mokslinius tyrimus kosminėje erdvėje.

Sąlyginai nedidelio palydovo gamybos ir paleidimo kaštai yra žymiai mažesni nei įprastinių. Prietaisai bei įrengimai, dar prieš keliolika metų buvę dideli ir gremėzdiški, sumažėjo keliasdešimt kartų. Mažieji palydovai ateityje bus vis dažniau naudojami mokymui, technologijų demonstravimui bei atliekant mokslo eksperimentus. Galima sukurti vadinamąjį palydovų spiečių, kai visi palydovai bendrauja tarpusavyje, taip padengdami didelius stebimus plotus žemėje ar kosmose.

Įprastai palydovai orientuojami erdvėje, sukant juos apie tris statmenas viena kitai ašis. Tai atliekama naudojant reakcijos ratus – tris elektros variklius, sukančius tris diskus. Jie užima nemažai vietos, sąlyginai daug sveria ir naudoja daug kosmose taip vertingos energijos, todėl mažųjų palydovų atveju jie sunkiai pritaikomi. Kauno technologijos universitete pasiūlyta nauja sistema suteikia galimybę keisti palydovo padėtį iškart apie 3 ašis, naudojant sferos formos masę (reakcijos sferą), varomą pjezoelektrinių pavarų.

A.Vilkauskas vardina naudą ir galimybes, kurios 2015 metų bandymo sėkmės atveju atsivertų mažųjų palydovų programoms visame pasaulyje ir eksperimento autoriams Lietuvoje: „Pjezo reakcijos įranga sumažina mechaninių pavaros elementų skaičių, o tai atpigina visą sistemą ir padidina jos patikimumą. Be to, ji supaprastina orientavimo sistemą, sumažina jos matmenis. Dar vienas privalumas – ypatingai aukšta skyra, nepasiekiama įprastais elektros varikliais bei palyginti didelis kampinis pagreitis, leidžiantis operatyviai reaguoti į palydovo valdymo komandas. Tokia sistema galėtų būti labai paklausi ir kosmoso pramonėje.“

Nors pjezoelektrinė erdvinio pozicionavimo sistema kosmose pirmą kartą bus išmėginta už poros metų, jau dabar atliekami šios sistemos funkcionalumo tyrimai, parengta paraiška  patentui, o šių metų pabaigoje įvyks bandomasis palydovo LitSat-1 skrydis. Jo metu bus patikrintas pagrindinės platformos komponentų veikimas bei palydovo valdymo sistema.

LitSat-1 palydovą bus galima gyvai pamatyti rugsėjo 13 d. Mokslo mugėje Kaune, Studentų miestelyje. Čia taip pat galėsite gauti realaus dydžio ir išvaizdos sulankstomą LitSat-1 maketą bei pasiūlyti žodžius, kurie pirmą kartą nuskambėtų iš kosmoso.