Baltųjų rūmų teigimu, Deklaracija dėl interneto ateities (DFI) siekiama susigrąžinti „begalinę interneto perspektyvą“ ir pasipriešinti „augančiam skaitmeniniam autoritarizmui“, siekiant užtikrinti, kad internetas stiprintų demokratiją, saugotų privatumą ir skatintų laisvą pasaulio ekonomiką.

Šiam tikslui grėsmę kelia vis daugiau atvejų, kai vyriausybės slopina žodžio laisvę ir prieigą prie naujienų, skleidžia dezinformaciją arba apskritai apriboja interneto ryšį, teigiama deklaracijoje.

Kaip pavyzdį nurodydamas Rusijos invaziją į Ukrainą, aukštas administracijos pareigūnas sakė, kad pastaraisiais mėnesiais Maskva „agresyviai skleidė dezinformaciją savo šalyje ir užsienyje, cenzūravo interneto naujienų šaltinius, blokavo arba uždarė teisėtas svetaines“ ir atakavo interneto prieigą Ukrainoje.

„Tačiau vargu ar Rusija yra vienintelė tokia“, – sakė pareigūnas, paminėdamas ir Kiniją.

Prie šios inciatyvos prisijungė daugiau kaip 55 šalys, tarp jų – tokios išsivysčiusios valstybės kaip Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija ir Japonija, taip pat Argentina, Kipras, Kenija, Juodkalnija, Slovėnija bei Ukraina.

Nors deklaracija nėra teisiškai privaloma, joje nustatomi „pagrindiniai principai“ ir „vyriausybės įpareigojamos skatinti atvirą, laisvą, globalų, sąveikaujantį, patikimą ir saugų pasaulinį internetą“, – sakė kitas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Šiomis pastangomis, kaip sakė pareigūnas, siekiama kovoti su interneto suskaldymu, tačiau bus „gerbiama kiekvienos šalies reguliavimo autonomija“.

Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad reikia užtikrinti, jog paslauga taptų prieinama ir iki šiol jos negavusioms gyventojų grupėms.