Ar internetas mus seka?

– Gal tikrai esame stebimi? Nes viską, ką darau socialinėje erdvėje, regis, kažkas mato ir girdi.

– Na, taip. Jei žiūrėti iš tos pusės, mes ne tik sekami, bet ir sutinkame, kad mus sektų. Socialiniai tinklai tai vadina pagalba vartotojui, rodant jam turinį, kurį jis norėtų matyti. Su kiekviena programėle turime taisykles ir jų sutartį.

– Kada sutinkame su tomis taisyklėmis?

– Kiekvieną kartą nusipirkus telefoną sutinkama su taisyklėmis – reikia skaityti susitarimą, kur parašyta, kad produktų gerosioms savybėms, interakcijai su telefonu gerinti jūs sutinkate, kad jūsų informacija būtų dalijamasi su tinklu. Visi dalykai, kuriuos skaitote, matote, rašote, šnekate balsu šalia telefono, siunčia į debesį raktinius žodžius, pagal kuriuos toliau jums rodoma reklama. Tai didelis verslas – „Google“, įvairūs reklamos tinklai, žinodami ko vartotojui būtent reikia, pasiūlo tą prekę. Jeigu šnekėjote apie atostogas, jums reklamuos atostogas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kartais susidaro įspūdis, kad užtenka tik pagalvoti.

– Turbūt darėte vieną kitą užklausą internete, susirašinėjote socialiniame tinkle. Tai vienas iš būdų, kaip identifikuoti, ko jūs norite tuo metu. Kam jums rodyti reklamą technikos, kuri skirta statybai, jei jums įdomios atostogos. Tinklai identifikuoja jūsų pomėgių ratą, ką veikiate, ką perkate.

– Ar įmanoma nuo tokių programėlių apsisaugoti, pasislėpti?

– Prieš penketą metų sakydavau, kad reikia būti vietoje, kurioje nėra interneto, neturėti mobiliųjų įrenginių, bet patirtis rodo, kad ir palydovinės technologijos, kurios yra didžioji akis, matanti iš kosmoso, mato ir jūsų judėjimą vandenyne ar salose. Nebent lįsti į bunkerį ir izoliuotis. Tai jau tampa mistika, nes visas pasaulis internete.

Tai didelis verslas – „Google“, įvairūs reklamos tinklai, žinodami ko vartotojui būtent reikia, pasiūlo tą prekę.

– Kodėl tai – ne knyga „1984“?

– Taip, viskas tas pats. Viskas egzistuoja.

– Kur eisime toliau?

– Eisime į netikrą maistą, robotizaciją, kuri leis atsilaisvinti nuo kasdienių darbų. Pavyzdys – paskutinieji nutekėję duomenys buvo iš namų siurblių robotų, kur nuotraukos nutekėjo į internetą. Robotai turi kameras, dalijasi nuotraukomis.

– Ar technologijos mus suvalgys, sunaikins?

– Arba padės greičiau ir efektyviau viską daryti.

– Ką daryti, kai nenoriu reklamos, kuri man nebeįdomi ar neaktuali. Ar įmanoma išjungti?

– Mygtukų, išjungiančių konkrečią reklamos kampaniją, egzistuoja. Reklamos kampe būna kryžiukas ir galimybė paslėpti. Tačiau nereiškia, kad jūsų nepasieks kito produkto analogiška reklama. Žmonės, kurie nori leisti sau daugiau laiko, grįžta prie mygtukinių telefonų, nebenaudoja kompiuterių. Būdų yra, klausimas, ar reikia imtis kraštutinumų.