Apie tai rašo leidinys „Daily Mail“, remdamasis Kembridžo universiteto Egzistencinių rizikų tyrimų centro mokslininkais.

„Kalbame ne apie mistinį „Paskutinį teismą“, o apie moksliškai pagrįstą žmonijos išnykimo scenarijų, kai visa likusi Visata ramiai tęsia savo egzistenciją“, – aiškina centro mokslininkas dr. Tomas Moynihanas.

Didžiausios grėsmės

Ekspertai skirsto egzistencines grėsmes į penkias kategorijas, iš kurių trys – tiesiogiai žmogaus sukurtos:

nekontroliuojamas dirbtinis intelektas,

branduolinis karas,

dirbtinai sukurti biologiniai ginklai.

Branduolinis karas: tikrasis pavojus – „branduolinė žiema“

Nors nuo Šaltojo karo pabaigos tiesioginio branduolinio konflikto rizika sumažėjo, mokslininkai įspėja, kad pastaraisiais metais ji vėl auga. „Paskutinio teismo laikrodis“ artėja prie vidurnakčio – tai ženklas, kad pasaulis vis arčiau globalinės katastrofos.

Pavojingiausia pasekmė – ne vien masinės mirtys, o klimatinės grandininės reakcijos. Net regioninis branduolinis konfliktas galėtų į atmosferą išmesti milžiniškus kiekius suodžių ir dulkių, sukeldamas vadinamąją „branduolinę žiemą“.

Kalbame ne apie mistinį „Paskutinį teismą“, o apie moksliškai pagrįstą žmonijos išnykimo scenarijų.

Tyrimai rodo, kad per kelerius metus pasaulinė temperatūra galėtų nukristi iki 10 °C žemiau normos, o tai sunaikintų žemės ūkį ir per dvejus metus sukeltų bado mirtį daugiau nei 5 milijardams žmonių.

Dirbtinis intelektas: kai protas tampa pavojingesnis už ginklą

Didžiausia grėsmė, anot kai kurių mokslininkų, slypi ne branduoliniame arsenale, o Dirbtinio intelekto (DI) raidoje.

Ekspertai vertina, kad tikimybė, jog žmonija neišgyvens superintelektualaus DI atsiradimo, gali siekti nuo 10 iki 90 proc.

Pagrindinis pavojus – vadinamasis „neatitinkantis DI“, kurio tikslai ir vertybės nebebus suderintos su žmogaus interesais.

„Jei DI taps protingesnis už mus ir veiks pagal savo logiką, jis nebūtinai turės būti priešiškas, kad mus sunaikintų“, – sako dr. Moynihanas.

Pasak jo, jei žmonės taps kliūtimi jo tikslams, superintelektas gali paprasčiausiai panaudoti planetos išteklius savo reikmėms – pašalindamas mus be piktybinių ketinimų.

Biologiniai ginklai ir klimato krizė: rizikų daugikliai

Skirtingai nei natūralios pandemijos, laboratorijoje sukurti patogenai gali būti pritaikyti maksimaliai mirtinam poveikiui. Augant biotechnologijų prieinamumui, didėja tikimybė, kad tokie įrankiai atsidurs pavojingose rankose.

Klimato kaita, nors ir mažiau tikėtina kaip tiesioginė išnykimo priežastis, veikia kaip „rizikos multiplikatorius“ – ji gilina maisto krizę, skatina masinę migraciją ir didina konfliktų pavojų, kurie gali peraugti į branduolinį karą.

Apokalipsė be pranašysčių

Taigi tikrasis pasaulio galas, jei jis ateis, bus ne dieviškas bausmės aktas, o mūsų pačių nekontroliuoto progreso pasekmė.

Kaip primena mokslininkai, kalbos apie „pasaulio pabaigos datas“ vėl išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, tačiau tikrosios grėsmės slypi ne pranašystėse, o mokslo ir technologijų evoliucijoje, kuriai dar nesame pasirengę.