Ūkininkų išmonė grįžta bumerangu - kodėl karvės gamina nuodingą pieną?

Eilinio „maisto karo“ tarp Rusijos ir Lietuvos metu atsirado puiki proga pakalbėti apie pieną. Atrodytų, kas gali būti paprastesnio už šį mums visiems nuo vaikystės žinomą produktą? Tačiau ir smulkiųjų ūkininkų, ir pramoniniu būdu auginamų gyvulių piene galime aptikti daug „įdomybių“, kurios gali apkartinti mums gyvenimą, o kartais ir sugadinti sveikatą.

Kaip atsiranda nuodingas pienas?

Svarbiausia yra tai, kad nuo prastos kokybės arba pavojingo pieno ir jo produktų nėra apsaugoti nei trečiųjų šalių, nei Vakarų Europos gyventojai. Štai šių metų žiemą Serbijoje atliekant eilinius pieno kokybės tyrimus jame aptiktas mirtinas žmogui aflatoksinas.

Pulta nuodugniai tikrinti rinkoje esančią pieno produkciją ir rezultatas šokiravo: iš 35 tikrintų mėginių net 29 buvo užteršti aflatoksinu. Buvo pradėti tirti pašarai, kuriais šertos toksišką pieną „pagaminusios“ karvės ir analogiški tyrimai pradėti ne tik Serbijoje.

Taip aflatoksinu užteršto pieno rado Vokietijoje ir Olandijoje. Kaip paaiškėjo, nuodų patekimo į pieną priežastimi tapo aflatoksiną išskiriančiais grybeliais užkrėsti pašarams naudoti kukurūzai. Dar liūdnesnis faktas buvo tai, kad tai buvo ne paprasti, o GMO (genetiškai modifikuotų organizmų turintys, - red. past.) kukurūzai.

Augalų-mutantų kūrėjų liaupsinamas GM augalų atsparumas kenkėjams ir parazitams eilinį kartą pasirodė esąs mitas. Beje, mes jau kalbėjome apie GMO augalų menką atsparumą, kai nagrinėjome medvilnę, tačiau medvilnės bent jau mes nevalgome, o štai kukurūzus ar soją ir mes vartojame maistui ir gyvulius jais šeriame.

Nereikia pamiršti, kad ir savaime GMO pašarai yra potencialiai pavojingi, nes su pienu, kiaušiniais ar mėsa patenkantys GMO likučiai kaupiasi, taigi ir poveikis tampa nuolatinis ir ilgalaikis.

„Bobučių“ parduodamas pienas - irgi ne tyriausias

Todėl verta susirūpinti, kai per 80 proc. pašarams naudojamos Lietuvoje sojos yra genetiškai modifikuota. Ir blogiausia, kad nėra jokio privalomo reikalavimo ženklinti gyvulinės kilmės produktus, kuriuos gaminant naudoti GMO pašarai. Viskas priklauso tik nuo gamintojų geros valios, ar jie sutinka mokėti už penktadaliu brangesnius pašaru,  ar pelno vardan ir šers gyvulius GM soja.

Beje, žinant, koks yra tokių pašarų paplitimas, galiu drąsiai teigti - tipinio prekybos centro lentynoje jūs vargiai rasite pieną ar jo produktus be GMO likučių. Taigi, štai jums pasirinkimas - arba „bobutės“ pienas, pirktas šalia turgaus, arba stambios maisto pramonės produktai su daktaro Frankenšteino vertais atradimais juose.

Tik štai „bobučių“ būna skirtingų. Tuo labiau ir smulkus ūkininkai, ir dideli gamintojai gyvulius gydo antibiotikais ir pastarieji taip pat patenka į pieną. Nesigilinsime į tai, kaip veikia tetraciklino grupės antibiotikai ar levomicitinas ar jo analogai, nes bendras poveikis panašus. Disbakteriozė dėl naudingų žarnyno bakterijų žūties yra niekis, palyginus su antibiotikams atsparių bakterijų formų atsiradimu.

Šios vadinamos superbakterijomis (angl. superbug) ir tampa mirtinų ligų sukelėjoms. Jau rašėme ankstesniuose straipsniuose apie tai, kad jau atrastas sąlyginiai nekaltos ligos salmoneliozės sukėlėjo mirtinas štamas, kurio neįveikia joks žinomas antibiotikas.

Pieno galiojimo laiką kartais pratęsia aspirinu

Dešimtis mirčių pasėjo ir visai nekaltos žarnyno lazdelės E-Coli patogeninės formos. Taigi, laiko klausimas, kada mes susidursime su naujomis agresyviomis bakterijomis, mutavusiomis dėl nuolatinio antibiotikų poveikio.

Juolab, kad antibiotikus gyvulininkystėje dažnai naudoja net ne tam, kad gydytų sergančius gyvulius, o profilaktiškai ar net žinant kai kurių antibiotikų poveikį skatinti svorio prieauglį – kaip pašaro priedą. Beje, nepamirškime, kad antibiotikai ne tik skatina mikroorganizmų mutacijas, bet ir turi tiesioginį neigiamą poveikį: levomicitinas, tetraciklinas ir doksiciklinas – kenkia vaisiui, cefalosporinai - gali pakenkti inkstams. Jau mano minėtas tetraciklinas taip pat kenkia kepenims.

Be abejo, antibiotikų piene neturėtų būti, nes jie draudžiami, tačiau jų vis tiek aptinkama nuolat ir, beje, čia jau labiau rizikuoja laboratorijoje netirto „bobutės“ pieno mėgėjai. Be to, perkant tokį pieną, jūs galite tapti sąmoningos apgaulės aukomis. Šiltuoju sezonu nepasterizuotas ar nevirintas pienas genda vos per kelias valandas, tiksliau jau po 3 valandų toks pienas gali tapti pavojingas.

Tačiau apsukrūs pardavėjai senai žino, kad ištirpinus piene kelis šaukštus geriamosios sodos skonis neblogėja, tačiau tokioje terpėje bakterijos kuo puikiausiai vystosi, taigi ir pavojus didėja. Tiesa, yra dar toliau pažengusių „chemikų“, kurie naudoja aspiriną ar kitus vaistus bakterijoms naikinti. Ko gero, nereikia pasakoti, kokia abejotina tokio pieno nauda sveikatai.

Taigi, ir pramoninis, ir „naminis“ pienas gali būti vienodai nesaugus ir, jei gyvenate ne tarp žalių laukų, o didmiesčio „džiunglėse“, kur laikyti savo karvutės neturite galimybės, kaskart teks rinktis - ar virinti turgelyje pirktą pieną, ar pirkti paruoštą stambių maistininkų.