- Rasa Rožinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauniečių Živilės ir Manto Gapševičių šeimoje neseniai atsirado dvi augintinės – didžiųjų Afrikos sraigių achatinų porelė. "Pastebėjome, kad mūsų penkiametė dukrytė Vakarė, vos tik išeiname pasivaikščioti, vis renka sraiges. Deda ant delniuko, glosto, kalbina", – pasakoja tėtis, vieną dieną nusprendęs padaryti mergaitei siurprizą.
Mantas susirado internete žmogų, kuris veisia didžiąsias achatinas (Achatina fulica). Kitaip sakant, didžiausias sausumos sraiges, laisvėje užaugančias iki 20 cm skersmens, o sveriančias net iki 800 g. Taip Vakarė gavo trijų mėnesių amžiaus sraigutes, kad galėtų mokytis pati jas prižiūrėti ir stebėti, kaip jos auga ir tampa tikromis milžinėmis.
Paprasta prižiūrėti
Tėtis pasakoja, kad sraigės achatinos – labai pigiai išlaikomi naminiai gyvūnėliai, nereikalaujantys jokios ypatingos priežiūros ar specialaus maisto. Dar vienas pranašumas – nesukeliantys žmonėms alergijų. Jų nereikia vedžioti į lauką ar pas veterinarą. Achatinos neloja ir nekniaukia, o vaikams suteikia be galo daug džiugių emocijų.
Valgydinti šias sraigutes irgi labai paprasta. Jos minta vaisiais ir daržovėmis. O kad jų kiautas būtų gražus ir stiprus, reikia kalcio iš Sepijos kaulų miltų.
Per 10 minučių mūsiškės nušliaužia gal kokį centimetrą ar du. Užtai ant šilto Vakarės delno ar drėgnoje savo dėžutėje juda kur kas greičiau.
"O geriausia, – susižavėjęs pasakoja tėtis Mantas, – kad turėdamas tokias augintines gali drąsiai vykti atostogauti nors ir pusei metų. Jei sraigėms ko pritrūks – maisto arba drėgmės – jos sulįs į savo namelius ir tarsi užsibetonuos juose."
Kai namo grįžę šeimininkai norės vėl jas išvysti, turės pakišti sraiges po drungnu vandeniu ir taip užbaigti jų blokados periodą. Tiesa, jei po tokių lengvų maudynių sraigutės vis dėlto neišlįs – teks su jomis atsisveikinti. Matyt, jūsų suteiktos gyvenimo sąlygos achatinų netenkino.
Augina plastiko dėžutėje
Vakarės sraigės gyvena paprastoje plastikinėje dėžutėje su dangteliu ir šliaužioja ant sudrėkintų kokoso drožlių, kurios, kaip tėtis sako, irgi kainuoja kapeikas.
Kad oras geriau cirkuliuotų, galite prabadyti po eilę skylučių ant dėžės sienelių, esančių priešpriešiais, – tai darykite vienos sienelės apačioje, o kitos – viršuje. Dėžutės sieneles valykite kartą per savaitę, o visą indą – sykį per mėnesį.
Didžiosios achatinos mėgsta pasikasti po žeme, tad naujuosius sraigių namus padenkite kelių centimetrų sluoksnio substratu (kokoso durpėmis, humusu, kompostu be durpių). Į dėžutę dar galite įdėti gabalėlių medžio žievės, samanų, kritusių lapų. Svarbu, kad substratas būtų nuolat drėgnas, tačiau nepermirkęs. Idealiausia būtų jį nuolat padrėkinti gėlių purkštuku. Optimaliausia temperatūra sraigėms – 20–25 °C šilumos.
Paklaustas, ar sraigės – išties tokie lėti gyvūnai, Vakarės tėtis juokiasi: "Per 10 minučių mūsiškės nušliaužia gal kokį centimetrą ar du. Užtai ant šilto Vakarės delno ar drėgnoje savo dėžutėje juda kur kas greičiau."
Mantas atskleidžia įdomų faktą, kad šitie moliuskai turi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus. Bet norint, kad sraigės susilauktų palikuonių, reikia poros. Štai kodėl tėtis nupirko dukrelei dvi sraiges. Kad Vakarė matytų, kaip atsiranda šimtai mažutėlaičių sraigučių, ir jomis rūpintųsi.
Ėdrios įnamės
Lietuviai perka achatinas kaip naminius gyvūnėlius, o štai Afrikos kraštų gyventojai vadina jas parazitais, nugraužiančiais pasėlius, naikinančiais derlių. Paklaustas, kas bus, jei šios sraigės netyčia pasklis po Lietuvos laukus, Mantas juokiasi.
Jo nuomone, mūsų ūkininkai tikrai nesusidurs su rimtomis problemomis, nes lietuviško klimato sąlygomis achatinos paprasčiausiai neišgyventų. Žiemą lauke joms per šalta. Kita vertus, vyras prisimena internete skaitytą straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad achatinos, patekusios į vėsesnio klimato šalis, puikiausiai prisitaiko, o nepalankias sąlygas išgyvena užsikasusios po žeme ir tapusios neaktyvios. Sraigės tarsi užmiega žiemos miegu, o pabunda tik orui atšilus.
Vakarė prisipažįsta, kad jos augintinės vardų dar neturi. Ir turbūt neturės. Mergaitė jas šaukia tiesiog sraigėmis. Ji stebisi, kiek daug tos tiesiog sraigės gali suėsti… Gapševičiai juokais jas vadina namų šiukšlių dėže.
"Ko nesuvalgai per pietus ar vakarienę – gali mesti sraigėms. Sykį pabandėme duoti perpus perpjautą maždaug 10 cm ilgio agurką. Per naktį iš jo liko tik tamsiai žalia luobelė – viską išėdė", – stebisi achatinų augintojai.
O dar šios ėdrios įnamės labai mėgsta salotas, arbūzus, melionus, obuolius, bananus, kopūstus, netgi kiaušinius. Tik reikia nepražiopsoti ir laiku pašalinti pradėjusį gesti maistą.
Žaidžia sraigių darželį
Valgo achatinos dažniausiai naktimis. Paklaustas, ar šie naktiniai gyvūnai dienomis miega, Mantas purto galvą. Dukra Vakarė joms to neleidžia. Vis žaidina. O kartais iš lauko mergaitė parsineša lietuviškų sraigių – tuomet savo žaidimų kambary atidaro tikrą sraigučių darželį ar mokyklą.
Kol kas Vakarės sraigių nameliai (kiautai) nedideli – kokių 10 cm. Bet kai užaugs, greičiausiai turės 7–9 spirales ir kūgio formos namelį, kaip ir jų suaugusios giminaitės.
Gyvena achatinos gana ilgai. Gamtoje, jei nesumedžiojamos krabų, kitų sraigių ar žiurkių, – iki 10 metų. Namuose jų draugija paprastai galima mėgautis 5–7 metus.
Kaip žaisti su tokiais gleivėtais padarais? Vakarė sako, kad labai paprastai. Sraiges jai patinka prausti. Šalia sraigių dėžutės mergaitė visada turi pasidėjusi kibiriuką su vandeniu. O jau švarias sraigutes galima dėti ant delno ir nešiotis.
Grožiui nepasitarnauja
Vienintelė Gapševičių šeimoje bijanti šitų galvakojų – Vakarės mama. Mantas juokiasi, kad kitos moterys džiaugtųsi tokiomis įnamėmis, bandytų dėti jas ant veido, darytųsi grožio procedūras.
Juk kosmetikos pramonė sraiges vertina būtent dėl gleivių. Toji gliti sraigių išskiriama medžiaga jau ne vienus metus naudojama kremų, serumų ir kaukių su sraigių gleivėmis gamybai. Net ir senovės graikai, pasirodo, su išminčiumi Hipokratu priešaky, jau kadaise kalbėjo apie jų naudą ir tai, kad norint sumažinti odos uždegimą, reikia naudoti grūstas sraiges.
Vakarės tėčiui atrodo, kad šitas naminis gyvūnėlis puikiai tinka jo dukrai. O ir gerokai aktyvesniems vaikams. Mat žiūrėjimas, kaip sraigutės nuolat juda po visą dėžutę, veikia raminamai.
Anot Manto, jų sraigės net atskiria, kas jas ima į rankas. Jei tai dukra – išsyk iškiša ilgus ragus-akis, drąsiai dairosi, šliaužia delnu. "Gal dėl to, kad ji daugiausia užsiima su jomis?" – spėlioja tėtis.
Achatinos kur kas drąsesnės už lietuviškąsias sraiges, kurios padėtos ant delno bemat sulenda į namelius.
Mantas girdėjo, kad Taivane šefai achatinas sėkmingai naudoja kulinarijoje, bet pats sakosi tokio delikateso nė už ką neragautų: juk tai jo dukrelės augintinės!
Ar žinote?
– Sraigių dauginimosi specifika labai įdomi. Šios rūšies atstovai yra hermafroditai – kitaip sakant, turi ir vyriškus, ir moteriškus lytinius organus. Įdomu, kad jaunesni individai gamina tik spermą, o didesni geba gaminti ir spermą, ir kiaušinėlius. Šios sraigės neužsiima savivaisa – t.y. sava sperma negali apvaisinti kiaušinėlių, o partnerius pasirenka pagal dydį ir amžių.
– Amžius turi įtakos ir dauginimosi metui: jaunimas siaučia visą naktį, o vyresni šiai veiklai skiria vidurnaktį. Apsikeitę sperma, moliuskai grįžta prie atsiskyrėliško gyvenimo būdo. O spermą arba sandėliuoja savo kūne vėlesniems laikams (iki 2 metų) arba panaudoja kiaušinėliams apvaisinti, kuriuos deda po 8–20 dienų tiesiog ant žemės (grunto). Tiesa, tuo tėviškas rūpestis ateities kartomis ir baigiasi. Po 11–15 dienų iš 100–500 kiaušinėlių išsirita savarankiškos sraigutės, kurios subręsta per pusmetį.
– Turint omeny, kad didžiosios achatinos gali daugintis bet kuriuo metų laiku ir kas 2–3 mėnesius, nesunku suprasti, kodėl šiltuose drėgnuose kraštuose žmonės jas laiko parazitais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?5
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...