Gamtosaugos specialistai nusprendė stumbro jauniklį gabenti į Laukinių gyvūnų globos centrą, kur buvo įvertinta jo būklė. Kaip ekspertas dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas, stumbrininkas Rytas Papšys.

Pasak jo, stumbriukas buvo 2–3 savaičių amžiaus, kelias dienas nežindytas, buvo prasidėjusi dehidratacija. Pagirdžius ožkos pienu, pradėjo stotis ant kojų, garsu kviestis motiną.

Anot stumbrininko, paprastai patelės atsivedusios jauniklį atsiskiria nuo bandos ir atskirai su stumbriuku gyvena iki 15 parų, ir tik po to, kai jis tampa stipresnis, susijungia su banda. Patelės būna labai piktos, kuomet kas nors artinasi ir griežtai gina jauniklį, todėl versija, kad šiuo atveju nubaidė grybautojai, gamtosaugininkams kelia abejonių.

Pakalbėjus su Kėdainių rajono gyventojais, kurie rado ir išnešė iš miško stumbriuką, paaiškėjo, kad buvo ieškota jauniklio mamos 1 km spinduliu, bet jokių žymių, kad ji būtų netoliese, nerasta. Todėl žmonės ir nusprendė išnešti stumbriuką iš miško.

Stumbrininkas R. Papšys paminėjo, kad pastaruoju metu stumbrai dėl „nestabilaus klimato“ jauniklius gali vesti ištisus metus

„Žmonės suklysta vertindami jų vėlyvą gimimą kaip neįmanomą reiškinį. Šiuo atveju taip ir buvo, kad žmonės nustebo vasaros pabaigoje radę stumbro jauniklį ir priėmė sprendimą jį gelbėti. Jei stumbriukas būtų sustiprėjęs ir būtų nors menkiausia tikimybė, kad miške jį rastų mama, Laukinių gyvūnų globos centro specialistai būtų stumbriuką vežę atgal į mišką. Deja, stumbriukas neišgyveno“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pranešime.

Stumbrų jauniklio mirties priežastis tirs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos specialistai.

„Po šios liūdnos istorijos norime dar kartą priminti, kad laukinių gyvūnų nereikėtų vežtis namo, nors ir būtų noras gelbėti“, – ragina gamtosaugininkai.