Daugiau apie tai pasakojo VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė.

– Šie augalai mėgsta šešėlį?

– Tai yra fantastiški, vieni įspūdingiausių šešėliuotų vietų lapiniai daugiamečiai augalai. Visų pirma, jų negali atsisakyti, nes yra nereiklios, ilgaamžės. Kai turi didesnę kolekciją, lapų įvairovė pakeri.

– Kada prasideda jų žydėjimas?

– Šiemet šiek tiek vėluoja, bet pirmos ankstyvosios pradeda žydėti birželio pabaigoje, o pačios įdomiausios, kvapiosios veislės, yra vėlyvos – jos pradeda žydėti rugpjūčio mėnesį. Jeigu mes visi esame pratę žavėtis ir žinome, kad melsvės yra įspūdingos savo lapija ir yra įvairių spalvų, tačiau, kai jos pražysta kvapiais žiedais, atėję lankytojai aikčioja. Jos turi švelnų, lengvą aromatą. Šiais augalais žavėtis gali ne vien tik dėl kvapo, bet ir žiedų įvairovės – balti, rausvi, alyviniai. Įspūdingos yra pilnavidurės. Tai yra fantastiškas augalas.

– Kiek yra jų veislių?

– Pasaulyje skaičiuojama tūkstančių tūkstančiai veislių. Botanikos sode esame sukaupę kol kas per 200 skirtingų veislių. Mūsų tikslas yra kiekvienai klasifikacinei grupei parinkti vienodą skaičių veislių. Žinoma, tas darbas dar nebaigtas. Jos įspūdingos tuo, kad skiriasi jų aukštis. Pačios mažiausios užauga iki 10–15 cm, o gigantės gali pasiekti 1 m aukštį. Tas 1 m aukštis yra be žiedynų, kadangi jie išauga dar dvigubai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš kur melsvės atkeliavo? Kaip seniai jos pas mus tapo įprastu augalu?

– Melsvės Europą užkariavo kokiame XVIII amžiuje. Pati pirmoji melsvė pražydo Paryžiaus botanikos sode. Ameriką jos pasiekė tik XIX amžiuje. Jų tėvynė yra Šiaurės, Rytų Azija. Jos auga Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Kaip žinote, Kinija neleisdavo niekam išvežti tų augalų, o dabar jos jau yra paplitusios visame pasaulyje. Tai, ko gero, vienas populiariausių šešėliuotų vietų augalų. Veisles dabar koordinuoja Amerikos melsvių augintojų draugija, koreguoja tą registrą. Žinoma, tiria ir Jungtinės Karalystės Karališkoji sodininkų draugija. 

– Ne veltui tai yra mėgstamas augalas – jos atrodo labai nereiklios. Turiu melsvę prie namų, užtenka nukarpyti, kas yra nužydėję, ir kitais metais vėl atauga.

– Fantastiškai nereiklus augalas. Tam, kad gerai suviešėtų, sodinti reikia gerai išartoje dirvoje – jos mėgsta drėgną, bet pralaidžią vandeniui dirvą. Jeigu norime, kad jos parodytų visą suviešėjimo grožį, geriausia patręšti kompleksinėmis trąšomis pavasarį – labai gerai, kai prasideda vegetacija, – o po to dar rugsėjo mėnesį ar spalio pradžioje. Reikia žiūrėti į tuos užrašus: pavasarį reikia daugiau azoto, o rudenį, kad geriau žiemotų, reikia daugiau fosforo ir kalio. Ypač rekomenduojama ir patariama po pasodinimo 1–2 metus šiek tiek gausiau palieti. Geriau nelaistyti kiekvieną dieną po truputį, bet vieną kartą per savaitę ir gausiau. Fantastiškas augalas.