Sibire rasti dar 4 didžiuliai ir keliasdešimt mažesnių kraterių

  • Teksto dydis:

Amžino įšalo žemėje Sibire (Rusija) geologai atrado 4 naujus didžiulius smegimo kraterius ir keliasdešimt mažesnių tokio pat tipo duobių. Visos jos rastos tame pačiame Jamalo pusiasalyje, kur prieš pusmetį buvo atrastos pirmos garsiosios Jamalo smegduobės.

Manoma, kad smegduobes suformavo metano dujos, išsiveržusios iš gelmių tada, kai dėl šylančio klimato grunte atšilo ir ištirpo amžino įšalo kaustomas litosferos sluoksnis. Tokia smegimo kraterių gausa įžiebė baimę, kad artimiausiu metu prasivers labai daug tokių kraterių, o tai reiškia, jog į atmosferą pateks daug šiltnamio efektą sukeliančių gamtinių dujų.

Vieną naujai atrastų kraterių supa net dvidešimties mažesnių kraterių pulkas. Šis smegduobių „spiečius“ rastas vos už 10 km nuo didžiulės dujų gavybos bendrovės. Specialistai prognozuoja, kad artimiausiu metu Jamalo pusiasalio regione gali būti atrasta iki 30 tokių geologinių darinių.

Vis dėlto mokslininkai teigia, kad tokių smegimo kraterių susidarymo paaiškinimui dar trūksta patikimos mokslinės informacijos. Rusijos mokslų akademijos Naftos ir dujų tyrimų instituto direktorius, profesorius Vasilijus Bogojavlenskis ragina saugumo tikslais naujojo reiškinio protrūkį tirti kuo skubiau.

Iki šiol Sibire buvo žinoma tik apie tris tokio tipo smegimo kraterius – juos amžino įšalo teritorijoje pastebėjo sraigtasparnių pilotai.

„Dabar Arkties srityje mums žinomi jau 7 didžiuliai smegimo krateriai, – „The Siberian Times“ patvirtino V. Bogojavlenskis. – Penki jų – Jamalo pusiasalyje, vienas – Jamalo autonominėje srityje, dar viena – Krasnojarsko šiaurinėje dalyje, netoli Taimyro pusiasalio. Mums tiksliai žinomos tik keturių tokių smegduobių geografinės koordinatės. Apie kitas tris žinome iš elniaganių pasakojimų.“

„Neabejoju, kad Jamale tokių kraterių yra kur kas daugiau, – įsitikinęs profesorius. – Reikia jų tik paieškoti. Jų paplitimas kažkuo panašus į grybų paplitimą: kai randi vieną baravyką, aplink dairykis kitų. Taip pat ir su smegimo krateriais. Manau, kad Jamale tokių „šeimynų“ gali būti dar 20–30.

Du iš keturių naujai atrastų piltuvo formos smegimo kraterių jau yra virtę karstiniais ežerais.

„Labai svarbu neišgąsdinti žmonių, tačiau ši problema yra labai aktuali, – pabrėžia V. Bogojavlenskis. – Reikia nuodugniai ištirti šį fenomeną ir užkirsti kelią galimoms nelaimėms gyvenamuose regionuose. Nereiktų pamiršti, jog kai kuriais atvejais iš tokių smegduobių besiveržiančios dujos gali užsiliepsnoti.“

Priminsime, kad pirmas tokio tipo krateris buvo pastebėtas praėjusių metų liepą, už 30 km nuo Bovanenkovo gamtinių dujų telkinio. Tą patį mėnesį Arkties srityje buvo rasti dar du tokie pat smegimo krateriai.

Specialistus labiausiai domina B2 pavadintas krateris, esantis vos už 10 km į pietus nuo „Gazprom“ priklausančio ir eksploatuojamo Bovanenkovo dujų telkinio. Senesnėse palydovinėse nuotraukose nei jo, nei kitų smegimo kraterių nematyti.

Tačiau naujausiose palydovinėse nuotraukose B2 kraterio vietoje jau telkšo maždaug 5 tūkst. kv. m ploto ežeras. Jis susiformavo 50–100 metrų skersmens piltuve. Didžiąją smegduobę supa apie 20 mažesnių (kelių metrų skersmens), kurios irgi sklidinos vandens. Netoli kito kraterio, esančio prie Antipajutos (Jamalo pusiasalis), yra gyvenviečių.

Tai kelia tam tikrų būgštavimų – pvz., kad įšale įkalintos dujos gali sprogti. V. Bogojavlenskis padėtį komentuoja šitaip: „Dabar reikia atsakyti į pagrindinius klausimus: kuriose teritorijose pavojus yra didžiausias ir kokios sąlygos grėsmę didina. Tai liečia šiaurinėje šalies dalyje esančių miestų ir gyvenviečių, taip pat eksploatuojamų naftos ir dujų telkinių saugumą.“

Baiminamasi, kad dėl panašių priežasčių gamtinės dujos gali sprogti didžiausiame ir seniausiame planetos gėlo vandens ežere Baikale, kuris, tiesa, yra gerokai atokiau nuo šiaurinio poliaračio. Būgštaujama ir to, kad amžiname įšale, kuris ima tirpti, milijonus kartų daugiau negu gamtinių dujų gali būti metano hidratų. Vieno specialisto vertinimu, bendra atrastų kraterių sprogstamoji galia siektų apie 11 tonų trotilo.

Be kita ko, po Jamalo pusiasaliu glūdi du tektoninių plokščių sprūdžiai. Tai reiškia, kad po amžiname įšale įkalintus dujų telkinius padegti gali geoterminis karštis.

 


Šiame straipsnyje: geologijaSibiraskrateris

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Gelbėjo būrį banginių
    Gelbėjo būrį banginių

    Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...

  • Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
    Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį

    Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...

    1
  • VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti
    VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti

    Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti.     ...

    2
  • Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?
    Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?

    Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....

    2
  • Pradedamas lesyklėlių sezonas
    Pradedamas lesyklėlių sezonas

    Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...

    2
  • Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
    Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą

    Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...

  • Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai
    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai

    Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...

    3
  • Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių
    Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių

    Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...

    2
  • Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai
    Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai

    Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...

    2
  • Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
    Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais

    Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...

Daugiau straipsnių