- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atvėsus orams vis daugiau daugiabučių ir nuosavų namų gyventojų susiduria su netikėtais ir nelauktais svečiais – blusomis. Su benamiais ir graužikais į patalpas patekę kenkėjai sparčiai dauginasi, sukeldami problemas gyvūnų ir žmonių sveikatai.
„Anksčiau niekada neteko susidurti su blusomis, tačiau prieš keletą dienų laiptinėje pastebėjau benamę katę, kurią įleido kieme žaidę vaikai. Ant gyvūno kailio pamačiau daugybę šokinėjančių ir ropojančių blusų. Gyvūną paprasčiausiai išvijau iš laiptinės. Grįžusi iš darbo, rankinėje ieškodama buto raktų, pakėliau akis ir pamačiau durimis šokinėjančią blusą. Auginame šunį, todėl suskubau jį išmaudyti šampūnu nuo blusų ir tikėjausi, jog esame apsaugoti, tačiau netrukus teko sunerimti – ant savo ir vaikų rankų pastebėjau raudonus taškelius. Paieškojusi informacijos supratau, jog tai – blusų, kurių turėjo katė, įkandimai“, – pasakoja su blusomis susidūrusi vilnietė.
Moteris tikina išskubėjusi į vaistinę, išvaliusi nuolat tvarkingai prižiūrimus namus ir įspėjusi kaimynus, tačiau nėra tikra, ar pavyko laimėti kovą su blusomis.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertas, bendrovės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas, šie vikriai šokinėjantys kenkėjai įsikuria mažuose patalpų grindų ar sienų plyšeliuose, žmonių augintinių guoliuose, kuriuose greitai dauginasi ir kasdien turėdami maisto – misdami žmonių ar naminio gyvūno krauju, gali sukelti daugybę ligų.
Gyvūnų į patalpas atneštos blusos jaučia žmogaus skleidžiamą kūno šilumą – vos tik jam priartėjus, gali nušokti ilgesnį nei 30 cm atstumą ir parkeliauti į namus, kuriuose besimaitindamos žmonių krauju pridės kiaušinėlių, iš kurių per 20 – 25 dienas išsivysto suaugusi blusa, galinti dėti naujus kiaušinėlius.
„Klaidinga manyti, jog gyvūnų pernešamos blusos pavojingos tik jiems. Jos minta ir žmonių krauju. Gavę pakankamai maisto blusos ima daugintis. To pakanka, kad patelių sudėti kiaušinėliai, patenkantys ant kilimų, baldų, grindų ir netgi žmogaus odos, būtų išplatinami ne tik po namus, bet ir pakliūtų pas draugus, kaimynus, būtų išnešami į darbą ar kitas patalpas. Kraujasiurbių blusų įkandimų sukeliama alergija, nervų sistemos susilpnėjimas ypač pavojingi mažiems vaikams, kurie kasosi įkandimus rizikuodami sukelti antrinę infekciją“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Blusos sukelia net tik alergiją. Jos yra viena iš tuliaremijos, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės priežasčių.
Blusas į daugiaaukštį, kurio gyventojai kreipėsi į kenkėjų naikinimo ekspertus, atnešė benamė katė. Pasak, bendrovės „Dezinfa“ vadovės Margaritos Kutkaitės, būtent benamiai gyvūnai, atvėsus orams ieškantys šilto prieglobsčio, yra dažniausia blusų atsiradimo priežastis.
„Ne paslaptis, jog benamių gyvūnų ir graužikų – pelių, žiurkių – kailiuose knibžda blusos. Rudenį vėstant orams tokie gyvūnai ieškosi prieglobsčio, kuriame galėtų sušilti ir peržiemoti. Dažnai tokiomis vietomis tampa laiptinės, kurių durys laikomos atidarytos, nesandarūs rūsiai, ramesnės darbo patalpų vietos, garažai. Žmonės dažnai net nepastebi, kaip atidarius duris su jais į patalpą patenka ir nedidelė pelė ar katinas, dar kiti geranoriškai maitina benamius gyvūnus, net nesusimąstydami, kad palinkus pašerti gyvūną blusa gali užšokti ant drabužių ir tapti nauja namų gyventoja. Geraširdiškumo ir gailesčio vedini žmonės turėtų pasirūpinti savo ir gyvūno sveikata nupirkdami antkaklį, apsaugantį nuo blusų“, – sako M. Kutkaitė.
Kenkėjų kontrolės ekspertai tvirtina, jog norint išvengti blusų labai svarbu tinkamomis priežiūros priemonėmis prižiūrėti naminių gyvūnų kailį – naudoti antkaklius ir šampūnus nuo blusų. Namuose atsiradusios blusos labiausiai bijo švaros – dažno grindų valymo, siurbimo, naudojant vienkartinius dulkių maišelius, ir plovimo. Išsiurbtas grindis reikėtų išplauti ir nusausinti, nes patyrusios drėgmę ir sausrą blusų lervos žūsta.
„Žmonės dažnai patys naikina blusas, tačiau jiems ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Net ir keliolika kartų per dieną tvarkydami namus negalite būti tikri, jog iš minkštų paviršių ir mažų tarpelių pašalinote visus blusių kiaušinėlius. Tam reikalingos specialios naikinimo priemonės bei žinios“, – sakė M. Kutkaitė.
Susidūrus su krauju mintančiais kenkėjais reikia kreiptis į patalpas administruojančią įmonę ar kenkėjų kontrolės ekspertus, kurie pasirūpins, jog būtų įvykdytas blusų naikinimas. Tokiu būdu pavyks visą namą apsaugoti nuo blusų antplūdžio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parkas suskaičiavo, kiek surinko už lankytojo bilietus
Kauno marių regioninis parkas pasidalijo informacija, kiek lėšų pavyko gauti iš pernai metais parduotų lankytojų bilietų. Surinkta suma beveik pusę tūkstančio mažesnė, nei buvo ankstesniais metais. Tačiau tai vis tiek prisidės prie l...
-
Geologai: Papilės piliakalnio nuošliauža toliau slenka1
Lietuvos geologijos tarnybos specialistams praėjusį mėnesį apžiūrėjus Papilės I piliakalnį pastebėta, kad jo deformacijos nesustojo – aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. ...
-
Dvynukės pandos išbandė naują žaidimų kambarį
Berlyno zoologijos sode – dvynukių šėlsmas. ...
-
Gamtos išdaigos nustebino net pačius grybautojus: ar verta sunerimti?
Kol dauguma sausio pirmąją ilsėjosi po naujametinio vakarėlio, grybautojai leidosi į miškus, kuriuose rado daugybę grybų. Žmonės stebisi: jei anksčiau grybavimo sezonas baigdavosi rudenį, o sausį jau spausdavo šaltukas, dabar mi&scaro...
-
Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...
-
Pernai Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių, 12 hidrologinių stichinių reiškinių1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Patvirtinta: svarbioje srityje Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą2
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (angl. WOAH) oficialiai patvirtino, kad Lietuva toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. ...
-
Ledinės maudynės virto bendryste: savo pomėgiu mėgina užkrėsti ir kitus1
Ledines maudynes mėgstantys plungiškiai, susibūrę į „Plungės ruonių“ asociaciją, savo pomėgiu maudytis lediniame vandenyje ir kitus mėgina užkrėsti keliaudami po miestelius ir kaimus. ...
-
Policijos korgis laužo stereotipus: stebina net dresuotojus2
Kinijos policijoje dirba tarnybinis šuo – pirmas iš korgių veislės. Jis net dresuotojus stebina įgūdžiais, ypač, kai ieško sprogmenų. Keturkojis griauna mitus apie šią trumpakojų veislę. ...
-
Norvegų burlaivis patyrė orkų ataką: mokslininkai negali paaiškinti gyvūnų agresijos1
Prie Portugalijos krantų orkos smarkiai apgadino su Norvegijos vėliava plaukiantį burlaivį. Laivas, be kita ko, liko be šturvalo, pranešė laikraštis „Correio da Manhã“, remdamasis institucijomis. Setubalio uosto vad...