50 hektarų plote – pustrečio tūkstančio tonų bulvių. Derlius šiemet itin gausus.

Vienas kenkėjas, nors ir pavėluotai, bando pridaryti žalos, tačiau nuostolių šiemet neturėtų būti. Vis dėlto 10 metų ūkininkaujantis vyras prisimena vienus nesėkmingus metus. Tada derlių buvo užpuolęs kenkėjas – bulvinis nematodas, o išgelbėjo tik atsitiktinumas.

„Bulves galėjome pasilikti tame lauke vien tik dėl to, kad veislė yra atspari nematodui. Kaip tik taip užtaikėme. O po to turėjome tris metus neauginti tame lauke bulvių“, – pasakojo „Gvozdovič“ ūkio savininkas Ježi Gvozdovič.

Dar daugiau nerimo kelia bulvių bakterinės ligos. Viena pavojingiausių – žiedinis puvinys.

LNK stop kadras.

„Įsivaizduokime, bulvių bakterijų nematome plika akimi, matome tik pasekmes“, – aiškino Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė.

Mažiausiai keturių mėnesių darbas, kol bulvės užauga, gali nueiti perniek.

„Pačiame bulvės gumbe, kai jį perpjauname, matosi, išryškėja vandens apytakinis žiedas. Vėliau, laikant tokias bulves, įsimeta papildomos antrinės infekcijos ir bulvės stiebagumbis pradeda pūti“, – sakė R. Žitkuvienė.

Visą derlių tenka mesti lauk. Tačiau kartais tokios bulvės pasiekia ir pirkėjus, nes jų išorė – apgaulinga.

„Esame nusipirkę – vidus juodas, kirmėliuotas. Bulvė graži, perpjauni – juoda. Sumoki pinigus ir nieko gero“, – teigė pirkėja.

LNK stop kadras.

Žiedinį puvinį specialistai aptinka kasmet. 2022 metais fiksuoti 35 šio kenkėjo židiniai, pernai – 14. Šiemet, baiminamasi, jų bus daugiau. Viską parodys rudens bulviakasis.

„Bus imami mėginiai laboratoriniams tyrimams. Tikiu, kad turėsime židinių“, – sakė R. Žitkuvienė.

Bakterinėms bulvių ligoms dabartinės oro sąlygos – labai palankios.

„Kolegos giriasi, kad šiemet visai neblogi rezultatai, jeigu, aišku, kokios anomalijos neprasidės – neužpils, nenuplaus ar dar kažko“, – tikino bulvėmis prekiaujantis Simas.

„Gali būti labai geros sąlygos marui, nes šilta, drėgna, lietaus prilyja. Lapai tada suserga, automatiškai, kiek bulvė būna užaugusi, per dvi savaites numiršta“, – aiškino bulvėmis prekiaujanti Kristina.

Tačiau daugiau žalos pridaro ne oras, o pats žmogus. Pagrindinė klaida – nekokybiška sėkla.

„Žmonės stengiasi pataupyti ir ieško skelbimuose, kas parduoda bulvių sėklą, o dažnu atveju tai yra smulkioji frakcija, atrinkta iš paprastų bulvių. Tai nėra sertifikuota, nėra ištirta, ir būtent tokios bulvės yra potencialus infekcijos šaltinis“, – tvirtino R. Žitkuvienė.

LNK stop kadras.

Apie 50 proc. šios bakterijos atvejų aptinkama mažesniuose ūkiuose. Tačiau rizika išlieka ir didiesiems ūkiams, jei nesilaikoma tinkamų sėjimo taisyklių.

„Į tą patį lauką bulvės turi grįžti ne dažniau kaip kas 4 metus. Jeigu viename lauke buvo bulvės, tai 3 metus reikia auginti ką nors kitą – ne giminę bulvei, kad nebūtų tų pačių ligų“, – aiškino „Gvozdovič“ ūkio savininkas.

O jei laukuose būta ligų, bulvinių šeimos augalų sodinti negalima mažiausiai dvejus metus.

„Į tą pačią žemę niekada nesodiname. Bulvių kultūros reikia būtinai 2–3 metus nesodinti. Tada ir nieks neplis, o perkame iš sertifikuotų ūkių“, – teigė bulvėmis prekiaujanti Kristina.

Specialistai sako, kad bakterija gali pridaryti tūkstantinę žalą ūkininkams. Bulvių lauką užkrėsti gali ir skolinta, tinkamai nedezinfekuota technika.

„Ant paviršių bakterija išsilaiko iki dviejų metų, tad jie gali į savo ūkį atsivežti papildomą bakteriją – papildomą užkratą“, – kalbėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriaus vedėja.

Pirkti patariama tik iš patikimų rankų. Rinkai tiekiamos bulvės turi būti paženklintos – nurodomas augintojo, supirkėjo, specialaus registro ir siuntos numeris, taip pat bulvių veislė.

„Stengiamės pas tą patį žmogų pirkti, nes žinome kokybę“, – teigė pirkėja.

„Užaugo tikrai gražių bulvių – bus blynų ir cepelinų“, – tikino bulvėmis prekiaujanti Kristina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie 500 žiedinio puvinio atvejų ES nustatoma kasmet. Dažniausiai – Lenkijoje. O štai latviams ir estams sekasi geriau nei Lietuvai – per metus vos vienas kitas atvejis.

„Jie turi prievolę sodinti tam tikrą dalį sertifikuotos bulvių sėklos, atlikti dezinfekciją ir kitas priemones“, – aiškino Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriaus vedėja.

Lietuvoje reikalavimų griežtinti kol kas nenumatoma. Dabar ūkiams taikomi įspėjimai ir baudos dėl netinkamų sąlygų ar ženklinimo.

„Tai gali būti nuo 70 eurų. Už pakartotinumą, tai yra už daugybinius pažeidimus, jos gali siekti ir nuo 140, ir nuo 500, ir nuo 1000 eurų. Tai priklauso nuo pažeidimų“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

Bulvių ligos žmogui nepavojingos. Sveikatai pakenkti gali tik žalia bulvė, kurioje yra nuodinga medžiaga solaninas.